Vaikystė prabėgo be fizinio lavinimo pamokų
Renata vaikystėje buvo silpnos sveikatos. „Esu patyrusi dvi širdies operacijas, man buvo nustatyti širdies ritmo sutrikimai. Kasdien turėjau gerti vaistus. Fizinio lavinimo pamokų niekuomet nereikėjo lankyti. Kai prabėgo paauglystė, tuomet gydytojai nusprendė, jog tos ligos neišaugsiu.
Įvertinus riziką, paveldimumą, man patarė geriau neturėti vaikų – prognozės dėl mano ligų nebuvo šviesios. Anksti ištekėjau, ir tuomet susimąsčiau – tai negi dabar taip ir reikės gyventi? Pradėjau domėtis, ieškoti informacijos apie ligas ir jų priežastis.
Internetu susipažinau su viena visuomenininke, kuri ir padėjo man įsisamoninti, jog kiekviena liga turi savo priežastį. Tuomet perskaičiau daug knygų, tokių kaip Sandy Stevenson „Budintojai“, Valerijaus Sinelnikovo „Pamilk ligą savo“, Greggo Bradeno „Dieviškoji matrica“, kitų. Taip įsisuko sąmonėjimo ratas. Ilgą istoriją perteikus trumpai, pasiektas rezultatas: savęs ieškojimo, darbo su savimi ir sąmoningo gyvenimo dėka pavyko visiškai atsisveikinti su širdies liga ir susilaukti trijų vaikučių“, – šypsosi pašnekovė.
Neigiamos emocijos - ligų užtaisas
Renata pabrėžia, jog atsitiktinumų nebūna, ir kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą.
„Kiekviena negatyvi mintis ar veiksmas mūsų gyvenime niekur nedingsta – juk tai susidariusi energija, kuri negali tiesiog ištirpti, ji turi pasišalinti iš mūsų organizmo, ir tai daro sukeldama ligą“, – patirtimi dalinasi trijų vaikų mama.
Ji teigia, jog turėtume atidžiau įsiklausyti į senovinius posakius. „Nešiotis akmenį užantyje“ – užslėpto pykčio nešiojimas - dažniausiai dėl to atsiranda tulžies, kepenų susirgimai, inkstų akmenys; jeigu „nevirškini situacijos“ – žarnyno, skrandžio ligos; „sloga“ – nuo slogių minčių; „užsimetei bėdą ant sprando“ – sprando, nugaros skausmai, nuo kurių reikia ne masažais gydytis, o šalinti bėdas ir rūpesčius iš gyvenimo.
Pradėk nuo savęs
Posakį „Jeigu nori pakeisti pasaulį – keisk save“ moteris ragina suprasti tiesiogiai. „Aplinkiniai žmonės yra tarsi mūsų veidrodinis atspindys. Reikia pradėti nuo savęs, nuo savo požiūrio į aplinką. Jeigu pastebi kažkokią neigiamą kito žmogaus savybę, ją turi pašalinti pirmiausia iš savęs, ir tuomet jos nebepastebėsi kitame", - aiškina ji.
Jeigu pastebi ir akcentuoji, jog kitas žmogus yra labai taupus, šykštus, tai pirmiausia reikia atsižvelgti į save – jeigu šios savybės neturėtum, nežinotum, kuo ji pasireiškia, ir to net nepastebėtum. Pakeitęs savo mąstymą, gali net ir su priešu susidraugauti, nes tiesiog nebepastebėsi neigiamų jo savybių.
Savamokslė aktyvistė keitimąsi ir sąmonės „valymąsi“ prilygina kopimui į devintą aukštą. „Gyvendamas rūsyje, nieko nematai. Tačiau užlipęs į pirmą, į antrą aukštą pamatai, jog vaizdas gerėja, aplinka šviesėja. Penktame aukšte jau tiki vykstančiais pokyčiais ir nebenori nustoti kopti, tobulėti.“
Paklausus apie aplinkinių reakciją į tokius šeimos pasikeitimus, Renata sutinka, jog ne visi kitokį mąstymą priėmė palankiai, tačiau nenusimena ir sako, jog laisva vieta tuščia nebūna.
„Vienus žmones keičia kiti, vienus draugus keičia kiti. Jeigu draugai manęs nebekvies į vakarėlius todėl, kad aš nevartoju alkoholio, neburnoju prieš valdžią ir neaptarinėju televizinių projektų, vadinasi, taip turi būti. Bet kuriuo atveju, kopdamas į savo devintą aukštą, į rūsį grįžti nebenori“, – pajuokauja Renata.
Fizinė sveikata ir jos gydymo sistema
R.Venslovienė dar kartą užtikrina, jog visos ligos nenuleidžiamos iš dangaus – jos yra mūsų pačių elgesio rezultatas.
„Kad mintys įtakoja mūsų fizinę sveikatą, įrodė daugybė tyrimų. Buvo atliktas bandymas, kuomet visiškai sveika avis buvo pririšta prie gardo, kuriame gyveno vilkas. Avis buvo girdoma ir šeriama, tačiau po dviejų savaičių nugaišo. Tiesiogine prasme „mirė iš baimės“ – tai tik įrodo minčių įtaką.
O dabar įsivaizduokite žmogų, kuris gyvena nuolatiniame strese – dirba nemėgstamą darbą, išgyvena dėl finansinių sunkumų, o paskui turi įveikti dar ir ligas. Kaip toks žmogus gali būti sveikas, jeigu jis yra nelaimingas?“ – retoriškai klausia pašnekovė.
Savo patirtimi ir žiniomis ji dalinasi seminarų, mokymų, susitikimų metu.
Gydytojai, pasak jos, yra atskirų kūno dalių – galvos, žarnyno, odos, dantų, nervų ir panašiai - gydytojai.
"Bet juk žmogus yra vientisa sistema, vientisas organizmas, kur viskas susiję. Gal dėl skrandžio skausmų reikia ne skrandį gydyti, o nervus. Jeigu medicina yra taip sparčiai žengianti į priekį, tai kodėl daugėja sergančių žmonių? Visiems reikia sau užduoti šiuos klausimus, ir tuomet pasidaryti tiktai sau naudingas išvadas. Tik tada visi galėtume gyventi laimingai ir harmoningai“, – linki Renata.
