Klastingos plaučių ligos pradžia - be pavojaus signalų

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai antroji pagal dažnumą neinfekcinė liga pasaulyje, kasmet nusinešanti beveik 3 mln. gyvybių. Tai smarkiai gyvenimo kokybę bloginanti ir mirštamumą didinanti lėtinė liga, kuriai būdingi paūmėjimai.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 17, 2014, 10:08 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 5:31 AM

Prognozuojama, jog 2030 metais pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų po širdies ligų ir vėžio. Statistikos duomenimis, LOPL Lietuvoje serga daugiau nei 60 tūkstančių žmonių. Tačiau sergančiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis, nes į specialistus dėl LOPL kreipiasi tik apie 25-30 proc. sergančiųjų. Net apie 70 proc. atvejų lėtinė obstrukcinė plaučių liga nediagnozuojama, diagnozuojama per vėlai arba klaidingai.

Plačiau apie šią grėsmingą ligą pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytoja pulmonologė med.dr. Eugenija Aleksaitė.

- Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga?

- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - tai lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas užsitęsęs daugiau nei 3 mėnesius trunkantis lėtinis kosulys ir skrepliavimas, besikartojantis dvejus metus iš eilės, kai nerandame kitos kosulio priežasties, tokios kaip plaučių tuberkuliozės, plaučių vėžio ir kitų.

Jai būdinga banguojanti eiga su paūmėjimais. LOPL paūmėjimu vadiname ūmų sergančiojo būklės pablogėjimą, pasireiškiantį suintensyvėjusiu dusuliu, kosuliu ir/ar skrepliavimu, dėl kurio keičiamas reguliarus gydymas. Paūmėjimai ir lemia didžiausią sergančiųjų mirštamumą.

LOPL sudedamos dalys yra lėtinis bronchitas (nuolatinis kvėpavimo takų uždegimas), bronchektazės ir emfizema (dėl plaučių audinio destrukcijos). Kiekvienam ligoniui būdinga savita šių sudedamųjų dalių kombinacija. Ligai progresuojant, fizinio krūvio metu pradedama dusti, dusulys gali būti lydimas švokštimo ir skausmo krūtinėje. Vėlyvoje stadijoje dusulys prasideda nuo menkiausio fizinio krūvio.

LOPL yra progresuojanti liga, todėl labai svarbu ją diagnozuoti ankstyvoje stadijoje ir kuo greičiau pradėti gydyti. Taip galima išvengti komplikacijų, sumažinti ligos paūmėjimų dažnį bei užtikrinti pacientams visavertį gyvenimą.

- Kas šią ligą sukelia?

- LOPL sukelia daug vienas kitą papildančių išorinių ir vidinių veiksnių, tačiau 90 proc. sergančiųjų LOPL įtakos turi rūkymas – tai aktyviai arba pasyviai rūkantys žmonės. Ligos vystymasis priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės, dažniausiai ligos simptomai pasireiškia po 20-30 metų. Nors dėl tabako dūmų sukeliamų kvėpavimo takų pokyčių LOPL dažnai vadinama rūkalių liga, vis dėlto rūlymas nėra vienintelė šios ligos priežastis.

Profesinės organinės ir neorganinės dulkės, oro teršalai, dažna kvėpavimo takų infekcija, blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba (šviežių vaisių, daržovių trūkumas) taip pat yra veiksniai, galintys sukelti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

Pagrindinis LOPL paūmėjimų rizikos veiksnys yra infekcija. Bronchų medis nesant patologijos turi galingus apsauginius mechanizmus ir išlieka apsaugotas nuo bakterijų invazijos. Sergant LOPL šie mechanizmai yra suardyti, todėl susidaro sąlygos daugintis mikroorganizmams. Dažnai su paūmėjimu siejamas gripas ar plaučių uždegimas.

Didelę riziką susirgti LOPL kelia ir genetinis polinkis. Moksliškai patvirtinta, kad lėtinę obstrukcinę plaučių ligą gali įtakoti fermento, svarbaus plaučių funkcijai - alfa1 antitripsino - trūkumas. Esant šio fermento trūkumui liga pasireiškia apie 40-uosius metus.

- Kaip diagnozuojama lėtinė obstrukcinė plaučių liga?

- Pagrindinis funkcinis LOPL diagnozei ir plaučių funkcijai įvertinti naudojamas tyrimas - spirometrija. Jis atliekamas specialiu kompiuterizuotu prietaisu, pateikiančiu daug kvėpavimo funkcijos rodiklių. Šiuos rodiklius įvertinęs gydytojas gali nuspręsti ar sergama lėtine obstrukcine plaučiu liga (LOPL), o jei sergama, kokia yra ligos stadija.

Spirometrijos tyrimas pacientui yra visiškai paprastas – jam tereikia pilnai įkvėpti ir viską greit iškvėpti į prietaiso daviklį. Tačiau, prieš atliekant tyrimą, žmogus turi būti nerūkęs, negėręs stiprios kavos ar arbatos, nevartojęs medikamentų, veikiančių bronchų tonusą.

- Kokie simptomai turėtų priversti sunerimti ir paskatinti kreiptis į gydytoją?

- Ankstyva šios ligos diagnozė itin svarbi gydymui, tačiau tai padaryti sunku, nes ligos simptomai progresuoja pamažu, o didžioji dalis žmonių prie jų prisitaiko ir ilgą laiką nė neįtaria, kad serga. Vienas pagrindinių simptomų, į kurį reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį – kosulys, kai dvejus metus kosėjama po kelis kartus per metus, ir kosulys užtrunka 2-3 mėnesius. Vėliau prisideda dusulys. Daugeliu atveju jis prasideda laipsniškai: iš pradžių imama dusti užsiimant sunkesne fizine veikla, pavyzdžiui, lipant laiptais, vėliau, ligai progresuojant, tampa sunku užsiimti net įprasta kasdiene veikla – apsirengti, nešti pirkinius ar pan.

Deja, dažnai LOPL diagnozuojama per vėlai, nes dusulys dažnai suprantamas kaip senatvės požymis, ir daugybė žmonių į medikus kreipiasi tik esant labai sunkiems ligos simptomams. Spirometriją taip pat rekomenduojama atlikti kosintiems ir skrepliuojantiems žmonėms, netgi jeigu jie ir nesiskundžia dusuliu.

Siekiant diagnozuoti pradines LOPL stadijas, kai dar nėra išreikštų simptomų, spirometriją rekomenduojama atlikti visiems vyresniems nei 40 metų rūkantiems ar dirbantiems bei gyvenantiems užterštoje aplinkoje žmonėms.

- Kaip gydoma LOPL?

- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra lėtinė, todėl jos gydymas turi būti pastovus. LOPL turi gydyti gydytojas. Kiekvienas ligos atvejis skirtingas, todėl skiriamas individualus gydymas. LOPL paūmėjimas gali būti gydomas namie ar ligoninėje, vertinant paciento būklės sunkumą.

Gydymo pagrindą sudaro pakopinis medikamentinis gydymas, palengvinantis simptomus, ligos paūmėjimo sunkumą ir dažnį, pagerinantis bendrą savijautą, didinantis atsparumą fiziniam krūviui. Kartu skiriamos ir reabilitacinės procedūros - kvėpavimo gimnastika, fizinės treniruotės, fizioterapija.

Gydymo trukmė priklauso nuo LOPL paūmėjimo komplikacijų, bet dažniausiai trunka 7-10 dienų. Taip pat labai svarbu šalinti rizikos veiksnius.

Svarbiausias, labiausiai ligos progresavimą lėtinantis veiksmas – rūkymo atsisakymas. Sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga taip pat rekomenduojama sportuoti. Įrodyta, kad mankšta pagerina pacientų gyvenimo kokybę, ištvermę, jos dėka sumažėja dusulys bei nuovargis. Taip pat reikėtų sveikai maitintis, vengti dulkių, oro teršalų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.