Pilka žiema „ryja“ gerą nuotaiką. Rytais norisi ilgėliau pasilepinti antklode apsiklojus galvą, o prie rašomojo stalo sėdime suglebę.
Blogą nuotaiką, susierzinimą slopiname maistu: per žiemą ant liemens padidėja vadinamieji „gelbėjimosi ratai“. Būdami kavinėje, mieliau renkamės stalelį, stovintį prie lango.
Kas išblaškytų melancholiją?
Žmogui reikia šviesos - kūnui ir sielai. Tyrėjai, stengdamiesi suvokti šviesos įtaką žmogaus nuotaikai ir jo organizmui, nuolat atranda kažką naujo apie šviesos veikimo būdą.
Biologai ir medikai mano, jog išmintingesnis šviesos panaudojimas galbūt suteiktų žmogui palaimą, padėtų nuslopinti žiemą užplūstančią melancholiją ir pagerintų savijautą.
Tinkama šviesos dozė, kaip mano mokslininkai, galėtų mokyklose ir įmonėse visus metus lemti geresnius tarpusavio santykius. Negana to - pagelbėti daugeliui nelaimėlių, nes kai kuriuos negalavimus galima prislopinti pasitelkus tinkamą apšvietimą.
„Įžvelgiu didelę šviesos ateitį. Ji gali pagelbėti daugelio sutrikimų atveju“, - sako Bazelio (Šveicarija) universiteto psichiatrijos klinikos chronobiologijos centro profesorė Anna Wirz-Justice.
Dar Antikos laikais buvo patariama letargijos kamuojamus žmones guldyti šviesoje. Veikiausiai medikai pastebėjo, kad po tokio gydymo pagerėdavo jų būklė.
Žiemą melatonino - keturis kartus daugiau
Pietų Norvegijos Rjukano miestelio gyventojai taip stipriai kentėjo dėl savo gyvenimo šešėlyje, kad prieš keletą mėnesių į pagalbą pasitelkė šiuolaikines technologijas.
Rjukano miestelio namai išsidėstę giliai slėnyje, į kurį žiemą neprasiskverbia joks saulės spindulys. Gyventojai įmontavo į uolą tris veidrodžius, kurie dabar apšviečia turgavietės aikštę ir pakelia jų nuotaiką.
Tik praėjusio šimtmečio pabaigoje tyrėjai padarė sensacingą atradimą. Jie aptiko akyje iki šiol nežinomą nervų rūšį. Ląsteles, kurios yra tinklainėje, bet nėra atsakingos už mūsų regėjimą. Dažnai jas turi net aklieji.
Kai į šias ląsteles pataiko šviesos spinduliai, jos siunčia impulsus į specialią, maždaug 20 tūkstančių glaudžiai tarpusavyje persipynusių nervinių ląstelių sankaupą galvos smegenyse.
Ši toliau siunčia signalą, kai yra tam tikras minimalus šviesumas. Signalo priėmėjas - kankorėžinė liauka, - žirnio dydžio organas, pasislėpęs ant galvos smegenų pagrindo. Čia, kaip XVII amžiuje manė prancūzų filosofas Rene Descartes, yra sielos būstinė.
Kai impulsas neateina, liauka gamina melatoniną, hormoną, kuris sulėtina reakcijos laiką ir apriboja dėmesingumą. Jis nuteikia organizmą miegui. Ilgomis žiemos naktimis melatonino gamyba padidėja keturis kartus palyginus su vasaros naktimi.
Kai kurie gyvūnai, kaip antai ežys ar švilpikas nugrimzta į žiemos miegą ir, kaip nustatė tyrėjai, padeda jiems ištverti nykų ir šaltą metų laiką.
Stokoja varomosios jėgos
Ar žmogus labai kenčia dėl šviesos stygiaus, priklauso nuo labai daug veiksnių. Lemiamas - tamsos trukmė, kuri įvairiose šalyse skirtinga.
Štai kad ir Norvegijos šiaurė. Bet jos gyventojai ne itin aimanuoja dėl ilgesnės tamsos trukmės. Priežastis labai paprasta: jie jau įprato prie tamsaus metų laiko ir jį suvokia kaip dalį savo egzistencijos.
Įdomūs Brėmerhafeno (Vokietija) Alfredo Wagnerio poliarinio ir jūros oro tyrinėjimo instituto gydytojo Eberhardo Kohlbergo pastebėjimai. Tuo metu, kai Vokietijoje vasara, ten - tamsi žiema.
E.Kohlbergas rūpinasi Antarktyje esančios stoties gyventojais. Atsižvelgiant į aplinkybes, čia 14 mėnesių devynios moterys ir vyrai gyvena ir dirba ant ledo šelfo įsikūrusios Vokietijos tyrimo bazės laboratorijos ir gyvenamosiose patalpose.
Mokslininkų grupę žiemą su išoriniu pasauliu jungia telefonas ir elektroninis paštas. E.Kohlbergas taip pat ten du kartus praleido nykų laiką.
„Šiais mėnesiais stoties gyventojų nuotaika yra individualiai skirtinga. Tačiau akivaizdu, kad darbas beveik visiems sunkiai sekasi, jie stokoja, vaizdžiai sakant, varomosios jėgos. Tarpusavio žmogiškieji santykiai taip pat klostosi ne itin gerai“, - sako E.Kohlbergas.
Intelekto ir motyvacijos testo, kuriuos tyrėjai atliko skirtingais metų laikais, rezultatai arktinės žiemos metu buvo žymiai blogesni.
„Visi labai džiaugiasi, kai po dviejų mėnesių trukusios tamsos vėl pasirodo saulės šviesa“, - sakė E.Kohlbergas.
Blogėja nuotaika, stiprėja baimė
Tamsus žiemos metas kai kuriems žmonėms gali sukelti tokį susierzinimą, blogą nuotaiką, kad medikai diagnozuoja pastovią depresiją. Seasonal Affective Disorder (SAD) - sezoninis emocinis sutrikimas. Taip vadinama ši liga: nuotaika būna labiau apniukusi nei dangus, sustiprėja baimė ir liūdesys.
Kenčiantys nuo sezoninio emocinio sutrikimo valgo kalnus saldumynų, dažnai užsisklendžia nuo kolegų ir draugų. Artinantis pavasariui, jų savijauta pagerėja savaime.
Maždaug keturi procentai žmonių kenčia nuo šio sutrikimo mūsų platumose - labiau vyresni nei jaunesni, daugiau moterys nei vyrai. Jis dažnesnis Šiaurėje nei Pietuose.
Keliaujant vis šiauriau, juo daugiau depresijų? Bet taip paprastai atsakyti į šį klausimą negalima. Pavyzdžiui, Norvegijoje atlikta studija atskleidė itin prieštaringą vaizdą.
1992 metų sausį Trumsės universiteto klinikinės psichologijos profesorius Arne Holte'as ir jo komanda tyrinėjo 6313 kraštiečių emocinę savijautą. Jų rezultatas: kas penktas kentėjo nuo sezoninio emocinio sutrikimo, - nelaimėlių daugėjo Šiaurės Kyšulio kryptimi.
Jo kolega, Trumsės universitetinės klinikos darbuotojas Vidje Hansenas nepripažįsta SAD. Psichiatras mano, jog tai esąs amerikiečių gydytojų atradimas.
„Nuo 1980 metų atlikome 30 tūkstančių žmonių apklausą dėl jų problemų žiemos metu. Penktadalis kenčia nuo miego sutrikimų ir ilgalaiko nuovargio, bet neaptikome jokių depresijos požymių“, - sako V.Hansenas.
Ar stipriai niūri žiema paveikia žmogų? Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi asmens jautrumas, - tokia tyrėjų išvada. Be to, kaip mano kai kurie mokslininkai, kad per daugelį tūkstantmečių sugebėję prisitaikyti genai, taip pat turi didelę įtaką.
Labai svarbūs ir kultūriniai veiksniai, kaip antai kur dažniausiai vyksta visuomeninio gyvenimo renginiai rudenį ir žiemą - uždarose patalpose ar po atviru dangumi.
Miuncheno (Vokietija) medicinos psichologijos instituto profesorius Tillas Roennenbergas sezoninį emocinį sutrikimą laiko itin šiuolaikiška patologija. Anot jo, kai žmonės dar medžiojo miške ir lauke, to nebuvo.
„Dabar daugiau laiko praleidžiame tarp keturių sienų, ir dėl to nuolat per mažai gauname šviesos“, - sako T.Roennenbergas.
Bet kokiu atveju tai tinka tiems, kurie mėgsta tūnoti namuose, žiūrėti televizorių ar slampinėti iš kampo į kampą. Jie turėtų kaip galima daugiau laiko praleisti lauke.
„Mažiausiai kartą per dieną išeiti pasivaikščioti. Geriausiai - rytą, taip pat lyjant, sningant ar esant debesuotumui“, - pataria A.Wirz-Justice.
Net esant nemaloniam, niūriam orui gaunama dešimt kartų šviesos daugiau nei biure ar būste. Ir už tai - nemenkas „atlygis“: kankorėžinė liauka apriboja melatonino gamybą ir sužadina hormono serotonino išsiskyrimą. Nuo žmogaus veido dingsta surūgusi išraiška, pagerėja nuotaika.
Šviesa sugrąžina gyvybę
Tiems, kuriuos į savo verpetą įtraukė sunki žiemos depresija, ekspertai pataria gydytis itin didelėmis šviesos dozėmis. Šiuo atveju pagelbėja specialiai sukurtos lempos, kurios trumpas žiemos dienas dirbtinai padaro draugiškesnėmis.
Tokį gydymą taiko daugelis Vokietijos sveikatos įstaigų, dažnai jis galimas ir namuose pasinaudojus specialisto rekomendacijomis.
Dvi keturias savaites pacientas kasdien pusę valandos praleidžia prie didelių šviečiančiosios medžiagos vamzdžių - be ultravioletinių spindulių, kurių bangų ilgis pakenktų akims.
„Dažnai žmogaus savijauta pagerėja jau po trijų keturių dienų“, - sako A.Wirz-Justice.
Šiaurės Švedijos gyventojai neseniai prevenciškai pradėjo gauti šviesos porciją iš daugelio gatvės kampų. Umeo universitetinis miestas autobusų stoteles aprūpino specialiomis lempomis: ten laukiantys transporto priemonės žiemą nemokamai gauna nuotaiką pakeliančios šviesos.
Ir šis geras darbas pagelbėja ir kitais atvejais.
„Šviesos terapija taip pat daro poveikį ir kitoms depresijos formoms“, - sako A.Wirz-Justice, norinti išsiaiškinti, ar šviesą galime vadinti vaistu.
Šitai akivaizdžiai atsiskleidė, kai ji su kolegomis išanalizavo daugelio psichiatrijos klinikų pacientų ligos istorijas. Pasirodė, kad depresyvūs ligoniai galėjo keliauti anksčiau į namus, jei jie buvo paguldyti šviesioje palatos pusėje.
Stebėtini rezultatai tyrėjų laukė ir mokyklose: šviesa darė moksleivius žvalesniais ir dėmesingesniais, energingesniais.
Miuncheno lempų gamybos bendrovė „Osram“ sukūrė dirbtinį - mėlynų ir baltų LED lempų -- dangų ant dviejoų klasių lubų. Paskui mokinių sugebėjimus palygino su tų, kurie mokėsi tamsesnėse patalpose. Rezultatas toks: šviesa padidino moksleivių dėmesingumą ir sustiprino atmintį. Atrodo, kad šviesos „dopingo“ laukia didelė ateitis.
Bet šviesos stygių galima „užglaistyti“ ir natūraliau, pavyzdžiui, pertraukomis darbo metu, išeinant pasivaikščioti po gryną orą.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
