- Kokias dar funkcijas, be estetinės, atlieka nosis?
- Nosimi prasideda viršutiniai kvėpavimo takai, atlikdami net kelias tarpusavyje susijusias funkcijas: kvėpuojamąją, apsauginę, rezonansinę (ji svarbi kalbai), uodžiamąją.
Normalus fiziologinis kvėpavimas vyksta per nosį ir yra svarbi sąlyga normaliai funkcionuoti visai žmogaus kvėpavimo sistemai. Kvėpavimo metu organizmas iš aplinkos pasisavina deguonį ir išskiria į aplinką anglies dioksidą.
Kvėpavimo ciklą sudaro įkvėpimas ir iškvėpimas. Paprastai įkvėpimas yra kiek trumpesnis už iškvėpimą. Sveiko suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnumas sudaro 16-20 kartų per minutę, kūdikiai kvėpuoja dvigubai dažniau. Vieno įkvėpimo ir iškvėpimo metu per nosį prateka apie 500 ml oro. Įkvepiamas oras kokybiškai pasikeičia – jis patenka į plaučius sušildytas ir sudrėkintas.
Sutrikusi kvėpuojamoji funkcija pakeičia išorinio kvėpavimo normalius parametrus. Kvėpavimas pro burną yra atsarginis, jis susilpnina krūtinės ląstos judesius, sutrikdo kvėpavimo ritmą, nepakankamai ventiliuojami plaučiai, susilpnėja organizme oksidacijos procesai, gali sutrikti smegenų kraujagyslių veikla, vaikams vystytis netaisyklingas sąkandis.
Kvėpuojant per nosį, oras apvalomas nuo jame esančių aerozolinių priemaišų (nosis sulaiko apie 50 proc. įkvepiamų dulkių), sulaikomi ligas sukeliantys mikroorganizmai, oras sušyla ir sudrėksta. Nosies prieangyje sulaikomos stambesnės dulkių dalelės, o smulkesnės nusėda ant nosies gleivinės.
Apsauginę nosies funkciją pagrinde atlieka sveikas nosies gleivinės virpamasis epitelis. Įvairūs ūmūs bei lėtiniai faktoriai (mechaniniai, biologiniai, medikamentai, fiziniai) gali sutrikdyti nosies virpamojo epitelio apsauginę funkciją. Sveika nosies gleivinė yra barjeras antigenams, nes sveikos gleivinės sekrete yra imunoglobulinų IgA ir IgE, kurie aktyvuojami, pažeidus gleivinę, tuo pradėdami sudėtingo imuninio atsako grandinę.
Apsauginę funkciją papildo ir refleksai: čiaudėjimo, ašarojimo bei kvėpavimo sustojimo. Čiaudint su oro srove pašalinamas dirgiklis, esantis įkvėptame ore. Ašarojimas taip pat padeda pašalinti kenksmingas medžiagas iš nosies. Staiga įkvėpus aštraus kvapo, žalingų cheminių medžiagų, kvėpavimas refleksiškai trumpam sustoja, ir nuodai nebepatenka į tolimesnius kvėpavimo takus.
Sveiką nosies rezonansinę funkciją lemia laisvos nosies landos ir sveiki, oro pripildyti prienosiniai ančiai (sinusai) ir kalba yra skambi bei turi individualų tembrą. Atsiradus nosies ar prienosinių ančių ligoms, išryškėja taip vadinama „nosinė kalba“, „nosinis balsas“.
Nosis padeda pažinti kvapų pasaulį. Uoslės analizatoriaus dėka žmogus sugeba justi ir skirti įvairius kvapus. Kvapiosios medžiagos į uodžiamąją nosies sritį patenka dviem būdais: pro šnerves su įkvepiamu oru ir pro burną kartu su iškvepiamu oru. Žmogus sugeba atskirti kelių tūkstančių medžiagų kvapus. Žmogaus uoslė jautri, tačiau daugelio gyvūnų ji dar jautresnė. Uoslės jautrumą lemia aplinka bei bendra asmens savijauta.
- Su kokiomis nosies ligomis susidūriama dažniausiai?
- Nosies ligos gali būti įgimtos ar įgytos, ūmios bei lėtinės. Nosies patologija taip pat priklauso nuo amžiaus, dažnai – klimato, darbo ar gyvenamosios aplinkos, gyvenimo būdo.
Esant įgimtoms nosies raidos anomalijoms, dažniausiai taikomas operacinis gydymo metodas. Esant sudėtingai anomalijai, paprastai operaciją atlieka įvairių sričių chirurgų komanda. Siekiama dviejų tikslų: maksimaliai atkurti nosies estetiką ir funkciją.
Nosis yra centrinėje veido dalyje ir pakankamai atsikišusi, todėl dažnai nukenčia įvairių traumų metu. O traumatizmas tik didėja. Kasdieninėje ausų-nosies-gerklės ligų gydytojo praktikoje tenka labai dažnai matyti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų nosies traumas. Suprantama, kad įtakos tam turi sezonas (šiltuoju metų periodu traumos patiriamos važinėjant dviračiais, riedučiais, kitomis priemonėmis; žiemą slidinėjant, čiuožiant pačiūžomis, važinėjant rogutėmis). Gali būti pažeista tiktai nosis, bet dažnai nukenčia ir kitos veido dalys, smegenys. Tada pacientui taikomas kompleksinis gydymas. Dažniausiai pasitaiko nosies sumušimai, įvairaus pobūdžio nosies žaizdos, nosikaulių-nosies pertvaros lūžimai, kraujosruvos.
Nesudėtingos nosies traumos gydomos ambulatoriškai, sudėtingos – gydymo įstaigoje-stacionare. Svarbu tinkamai įvertinti traumos pasekmes bei laiku atlikti reikiamus nosies korekcijos veiksmus.
Svetimkūniai dažnai įstringa vaikų nosytėse. Vaikai mėgsta į nosies landas įsikišti įvairiausius daiktus. Rečiau svetimkūniai (vatos gabalėlis, kt.) įstringa suaugusio žmogaus nosyje. Paprastai tėvai tai iškart pastebi, būna atvejų – kad nemalonus kvapas iš vienos nosies landos išduoda ten užsibuvusį svetimkūnį. Dažniausiai svetimkūniai pašalinami įvairiais instrumentais be didesnių problemų. Retesniais atvejais tai atliekama naudojant bendrinę nejautrą.
Kraujavimas iš nosies užklumpa tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Paprastai kraujavimo priežastį, lokalizaciją - iš kurios nosies dalies kraujuoja - įvertina ausų-nosies-gerklės ligų gydytojas. Kartais prireikia ir kitų sričių gydytojų patirties. Į gydytoją reikia kreiptis dėl kraujavimo iš nosies, jeigu iš nosies kraujuoja gausiai, dažnai, ilgai, pabąla veidas, atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, pradedama vemti prarytu krauju.
Gydytojo pirmiausias uždavinys – kuo skubiau sustabdyti kraujavimą. O tada, esant reikalui – atliekami kraujo, radiologiniai tyrimai, konsultuoja kiti specialistai.
Reiktų paminėti kraujavimo iš nosies profilaktiką: nekrapštyti nosies-nepažeisti jos gleivinės, drėkinti sausą aplinkos orą (ypač, jei įdiegtos oro kondicionavimo sistemos), reguliariai matuoti kraujo spaudimą (padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti kraujavimą iš nosies), apsilankyti pas ausų-nosies-gerklės gydytoją, kad jis išsamiai apžiūrėtų.
Jeigu kraujuoja iš nosies, būtina atsisėsti tiesiai ir palenkti galvą į priekį, pirštais suspausti nosies sparnelius ir palaikyti 5-10 minučių (tuo metu stengtis išlikti ramiems ir kvėpuoti pro burną), uždėti ledo maišelį nosies ir kaktos srityje, švelniai įdėti vatos tamponėlius į nosies landas ir, suspaudus nosies sparnelius laikyti dar kelias minutes. Pasibaigus kraujavimui iš nosies nepūsti nosies bent 10-12 valandų, nevartoti karštų skysčių, neiti į pirtį. Jei šios priemonės nepadeda, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriu su lėtine sloga, kurią dažnai sukelia piktnaudžiavimas vietiškai vartojamais dekongestantais - dėl to vis didėja gleivinės paburkimas, reikia vis didesnių vaisto dozių. Pacientas skundžiasi nosies užgulimu, sekrecija iš nosies, uoslės sutrikimais, pablogėjusia gyvenimo kokybe. Parastai pradedama gydyti konservatyviais gydymo metodais, parinkus tinkamus vaistus arba atliekamos įvairios nosies kriauklių chirurginės operacijos.
- Kokius simptomus pajutus reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Pagrindiniai nosies ligų simptomai - sutrikęs alsavimas per nosį, nosies užgulimas, dažnos slogos, ausų uždegimai, netaisyklingai besiformuojantis sąkandis, patologinė sekrecija iš nosies, varginanti sekrecija iš nosies į ryklę, nemalonus kvapas iš nosies, kraujavimas iš nosies, kvėpavimas per burną, knarkimas, galvos skausmai, uoslės sutrikimas.
Atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir neužsiiminėti savigyda, nes kiekviena nosies liga, net ir paprasčiausia sloga gali komplikuotis. O kiekvienas pacientas jų turbūt nori išvengti.
- Kaip diagnozuojamos nosies ligos?
- Diagnozuojant nosies ligas, atliekami įprastiniai bei šiuolaikiniai tyrimo metodai: surenkama anamnezė, atliekama įprasta LOR organų apžiūra (priekinė ir užpakalinė rinoskopija), fibrorinolaringoskopija, endoskopinė rinoskopija, radiologiniai tyrimai (rentgenogramos, kompiuterinis tyrimas), magnetinio rezonanso tyrimas.
Efektyviausią gydymą parenka gydytojas, nustatęs diagnozę. Pagrindiniai gydymo metodai yra konservatyvūs (kai gydoma tinkamai parinktais medikamentais) ir chirurginiai. Gydymo sėkmę lemia ne tik profesionalios gydytojo žinios, bet ir supratingas bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo, nes nosies ligos dažnai nėra pagydomos per vieną dieną.
