Šokoladas gerina nuotaiką
Ar žinote, kad valgyti šokoladą sveika širdžiai? Šis saldumynas puikiai pakelia nuotaiką.
Dietologė Debra Waterhouse knygoje „Kodėl moterims reikia šokolado“ teigia, jog šokoladas organizmą veikia taip pat kaip hormonai, kurie patenka į kraują įsimylėjus.
Pensilvanijos valstijos universiteto mitybos profesorė Penny Kris-Etherton aiškina, kad kakava ir juodasis šokoladas neleidžia užsikimšti arterijoms.
Tai – puikus flavonoidų, komponentų, kurie, manoma, stabdo „blogojo“ cholesterolio poveikį, šaltinis. Be to, kakava ir juodasis šokoladas padidina „gerojo“ cholesterolio kiekį.
Žinoma, pernelyg daug šokolado gali padidinti jūsų liemens apimtį. Tačiau kasdien suvalgyti šiek tiek šokolado – sveika.
Arbata stiprina kaulus
Arbatą gerti taip pat sveika.
Nesvarbu, ar ji juodoji, žalioji ar aromatizuota. Puodelyje arbatos yra daug sveikatą stiprinančių medžiagų.
Tuo įsitikinęs Jungtinių Valstijų sveikatos fondo mokslininkas Johnas Weisburgeris.
Nemažai tyrimų įrodė, kad arbata užkerta kelią vėžiui, mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, o moterims po menopauzės stiprina kaulus.
Arbatoje esantys antioksidantai šimtą kartų veiksmingesni už vitaminą C ir 25 kartus už vitaminą E.
Antioksidantai reikalingi neutralizuoti laisvuosius radikalus – natūralių organizme vykstančių cheminių procesų šalutinius produktus, kurie žalingai veikia sveikatą.
Riešutai saugo kraujagysles
Riešutus valgyti sveika širdžiai.
Nors didžiąją dalį riešutų kalorijų sudaro riebalai, tai – nesočiosios riebalų rūgštys, kurių būtinai reikia žmogaus organizmui.
Mokslinių tyrimų duomenimis, valgydami riešutus galite sumažinti širdies ligų riziką.
Žmonių, kurie valgo įvairius riešutus – anakardžių, žemės ar migdolus – organizme gaminasi mažiau „blogojo“ cholesterolio, nuo kurio užsikemša arterijos.
Riešutai – puikus vitamino E, turinčio antioksidantinį poveikį, šaltinis.
Jis taip pat mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Sveikatos tyrimų centro Palo Alto mieste Kalifornijoje įkūrėjas Gene'as Spileris nustatė, kad riešutuose taip pat yra baltymų, turinčių tam tikros aminorūgšties, atpalaiduojančios kraujagysles ir didinančios jų spindį.
Po pietų svarbu nepersimiegoti
Lieka tik pasirūpinti, kad jums netrūktų miego.
Popietės miegas puikiai grąžina jėgas, didina darbingumą, aštrina pojūčius, pakelia nuotaiką.
Vis daugiau mokslinių duomenų patvirtina popietės miego teikiamus privalumus.
„Trumpas snūstelėjimas šiek tiek po vidurdienio – geriausias nemigos priešnuodis“, – tvirtino Bostono universiteto psichologinės reabilitacijos centro direktorius Williamas Anthony.
Vienas Henry Fordo miego centro Detroite direktorių sakė, kad labai sveika dieną numigti tiems, kurie nesiskundžia miego sutrikimais, tačiau nepakankamai išsimiega naktį.
Tačiau Ročesterio universiteto miego tyrimų laboratorijos direktoriaus padėjėjas Michaelas Perlisas įspėja, kad sergantiems nemiga ar depresija popietės miegas gali tiktai pabloginti nakties miegą.
Tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad popietės miegas nepriartėtų prie nakties ir netruktų ilgiau nei 90 minučių.
Priešingu atveju gali visiškai sutrikti jūsų vidinis biologinis laikrodis.
