Apie priežastis, lemiančias kraujospūdžio sumažėjimą ar padidėjimą, ir būdus, padedančius sureguliuoti kraujospūdį, pasakojo privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ dirbanti gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė.
Spaudimas nukrinta pavalgius
Širdis nenutrūkstamai visam kūnui pumpuoja kraują, kuris teka arterijomis, venomis ir kapiliarais. Arterinis kraujospūdis yra kraujo jėga, kuri veikia kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis skirstomas į sistolinį – spaudimą, atsiradusį kai širdis susitraukia ir išvaro kraują iš širdies į arterijas, ir diastolinį – kai širdis atsipalaidavusi.
Normalaus arterinio kraujospūdžio (AKS) ribos yra nuo 90/60 iki 140/90 mmHg. Per parą kraujospūdis paprastai svyruoja ir tai normalu.
Gydytoja kardiologė T.Ivanauskienė pasakojo, kad širdies darbą ir kraujospūdžio lygius lemia daugybė natūralių veiksnių. Pavyzdžiui, arterinis kraujospūdis didėja dėl streso, fizinio krūvio. Taip pat jis žmonėms didėja su amžiumi.
Labai nukristi kraujospūdis gali per karščius, ką tik pavalgius, nes tuomet didesnis kraujo kiekis suteka į virškinamąjį traktą. Vyresniems žmonėms arterinis kraujospūdis gali staigiai nukristi ir valgant.
Veikia ir kūno padėties keitimas
Jeigu atmetus visas natūralias arterinį kraujospūdį mažinančias priežastis jis vis tiek žemas, reikia ieškoti ligos ar kitos patologinės būklės, sukėlusios hipotenziją.
kraujospūdį gali mažinti įvairūs medikamentai (tarp jų – ir kai kurie antidepresantai), skysčių netekimas, kai gausiai prakaituojama, vemiama ar viduriuojama, taip pat įvairios sunkios ligos, sukeliančios hipotenziją ir šoką, pvz.: širdies infarktas, ūmus kraujavimas, traumos, infekcija, alerginė reakcija ir panašiai.
Žemą kraujospūdį gali lemti ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, hormonų sutrikimai, mažakraujystė arba ilgas priverstinis gulimas režimas.
Kartais kraujospūdis sumažėja ir staiga keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, iš gulimosios į sėdimąją ar atvirkščiai.
„Jei staiga pakeitus kūno padėtį sistolinis AKS sumažėja 15–30 mmHg, tai gali pasireikšti trumpalaikiu pritemimu akyse, galvos svaigimu ar net sąmonės praradimu. Tokia būklė vadinama ortostatine hipotenzija. Kad jos nebūtų, reikia vengti ortostatinę hipotenziją sukeliančių aplinkybių – kūno padėtį keisti lėtai, laipsniškai“, – patarė „Kardiolitos“ gydytoja.
Gresia sąmonės praradimas
Pasak T.Ivanauskienės, natūraliai žemas arterinis kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų ir paprastai nėra gydomas.
Tačiau jei AKS sumažėja pernelyg daug, gali sutrikti kraujotaka galvos smegenyse ir kituose gyvybiškai svarbiuose organuose. Tuomet apima bendras silpnumas, galvos svaigimas, netgi sąmonės praradimas. Hipotenzija, sukelta dėl sunkių klinikinių aplinkybių, pavojinga gyvybei, tokie sutrikimai gydomi gydymo įstaigose.
Kitais atvejais hipotenzijos galima išvengti natūraliomis priemonės. Gydytoja T.Ivanauskienė tiems, kuriuos dažnai kamuoja per žemas kraujospūdis, patarė vengti ilgai stovėti ypač ankštoje patalpoje, kūno padėtį iš horizontaliosios į vertikaliąją ir atvirkščiai keisti neskubant, gerti pakankamai skysčių, mūvėti kompresines kojines.
Taip pat svarbu prieš einant miegoti vengti kofeino ir riboti alkoholio kiekį – tai apsaugo nuo galimos dehidratacijos. Siekiant išvengti hipotenzijos po valgio, vienu metu valgyti mažesniais kiekiais.
Svarbu ir didinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, rytais mankštintis, daugiau vaikščioti pėsčiomis. Fizinis krūvis mažina hipotenziją.
Aukšto kraujospūdžio nejunta
Jeigu sistolinis arterinis kraujospūdis didesnis ar lygus 140 mmHg, o diastolinis – didesnis ar lygus 90mmHg, diagnozuojamas aukštas kraujospūdis, kitaip – hipertenzija. Ši liga gana dažna. Ja serga apie 30–45 proc. žmonių ir su amžiumi hipertenzijos dažnis didėja.
„Dažnai aukšto arterinio kraujospūdžio pacientas visai nejunta, todėl daugybę metų nesikreipia į gydytojus. Kai atsiranda simptomų, dažniausiai liga būna pažengusi, padidintas arterinis kraujospūdis jau būna sukėlęs organų taikinių, tai yra, širdies, galvos smegenų, inkstų, pažeidimą“, – pastebėjo T.Ivanauskienė.
Esant aukštam arteriniam kraujospūdžiui gali svaigti galva, sutrikti regėjimas, atsirasti mirgėjimas akyse, pradėti pykinti, skaudėti galvą, ypač sprando srityje. Tačiau daugeliu atvejų liga yra be simptomų.
Gydytoja T.Ivanauskienė sakė, kad mažesnį nei 140 mmHg kraujospūdį reikėtų stengtis išlaikyti visiems žmonėms, taip pat kurių rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didesnė, sergantiems cukralige, koronarine širdies liga ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, taip pat persirgusiems galvos smegenų insultu.
Vyresniems nei 80 metų amžiaus žmonėms, sergantiems hipertenzija, sistolinį arterinį kraujospūdį galima palaikyti kiek didesnės ribos – tarp 140–150 mmHg.
Visiems rekomenduojama, kad diastolinis arterinis kraujo spaudimas būtų žemesnis nei 90mmHg, o sergantiems cukralige – ne aukštesnis nei 85 mmHg.
Rizika susirgti infarktu
Į padidėjusį kraujospūdį nereikėtų numoti ranka. Anot T.Ivanauskienės, tai vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Sergantys arterine hipertenzija turi didesnę riziką susirgti miokardo infarktu, insultu, periferinėmis kraujagyslių ligomis. Retas hipertenzija sergantis pacientas neturi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip antsvoris, padidėjusi cholesterolio koncentracija, rūkymas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, vyresnis amžius ir kiti. Veikiant keliems rizikos veiksniams širdies ir kraujagyslių ligų rizika dar labiau padidėja“, – įspėjo gydytoja kardiologė.
Dėl padidinto arterinio kraujospūdžio pašnekovė rekomendavo pirmiausia kreiptis į gydytoją, kuris ir nuspręs, kokio gydymo reikia pacientui.
„Visais atvejais rekomenduojama gyvenimo būdo korekcija, o kai to nepakanka – ir medikamentinis gydymas, kuris parenkamas individualiai kiekvienam pacientui“, – sakė T.Ivanauskienė.
Patikimų įrodymų dėl kavos nėra
„Kardiolitos“ gydytoja tiems, kuriuos kamuoja hipertenzija, patarė riboti druskos kiekį iki 5–6 gramų per dieną.
„Vartojant mažiau druskos pasiekiamas ypač geras aukšto kraujospūdžio kontrolės efektas vyresnio amžiaus pacientams, taip pat sergantiems cukriniu diabetu“, – pasakojo T.Ivanauskienė.
Svarbu valgyti daugiau daržovių, vaisių, neriebių dietinių produktų. Žuvį rekomenduojama valgyti du kartus per savaitę.
Anot T.Ivanauskienės, patikimų įrodymų, kad kava didina kraujospūdį, nėra, todėl griežtų rekomendacijų kavos mėgėjams nėra.
Svarbi ir liemens apimtis
Hipertonikams svarbu mažinti ir kūno svorį. Rekomenduojamas kūno masės indeksas yra iki 25 kg/m2. Vyrų liemens apimtis neturėtų būti didesnė nei 102 cm, moterų – ne didesnė negu 88 cm.
Anot gydytojos, hipertenzija tiesiogiai susijusi su antsvoriu. Kūno svoriui sumažėjus 5 kilogramais, sistolinis ir diastolinis arterinis kraujospūdis sumažėja 4,4/3,6 mmHg.
Hipertonikams reikėtų reguliariai mankštintis 5–7 dienas per savaitę. Kasdien darant pusvalandžio trukmės vidutinio intensyvumo fizinius pratimus arterinis kraujospūdis gali sumažėti vidutiniškai 3/2,4 mmHg, o hipertonikams – net 6,9/4,9 mmHg.
Cigarečių reikia atsisakyti
Kurių kraujospūdis per aukštas, reikėtų vartoti mažiau alkoholio. Leidžiamas kiekis – 20–30 g etanolio per dieną vyrams ir 10–20 g moterims. Reguliarus didesnio nei rekomenduojama kiekio alkoholio vartojimas didina kraujospūdį, taip pat ir insulto riziką.
Rūkantiems labai svarbu mesti rūkyti.
„Rūkymas yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Rūkymo metimas yra viena efektyviausių priemonių išvengti miokardo infarkto, insulto, periferinių kraujagyslių ligų“, – sakė daktarė.
Jei natūralios priemonės nepadeda kontroliuoti aukšto kraujospūdžio, gydytojai skiria medikamentus. Bet net ir pradėjus gydymą vaistais, būtina toliau laikytis visų išvardytų gyvenimo būdo koregavimo rekomendacijų.
