Populiariausi Lietuvoje mitai, susiję su dantų protezavimu.
1. Paprastam žmogui – „neįkandama“ kaina.
Profesionalūs gydytojai odontologai, apžiūrėję pacientą, paprastai sudaro kelis gydymo planus, iš kurių žmogus renkasi pagal savo išgales. Ekonomiško visos burnos protezavimo kaina Lietuvoje prasideda maždaug nuo 1,5 tūkst. litų. Tokiu atveju dažniausiai siūlomi išimami plokšteliniai protezai. Be to, daliai pacientų, pavyzdžiui, pensininkams ir vaikams, protezavimą kompensuoja Teritorinės ligonių kasos.
Šiuolaikiškesni protezai, pavyzdžiui, tvirtinami prie į žandikaulį įsriegiamų implantų – dirbtinių dantų šaknų – atsieina daugiau. Kita vertus, nepriklausomai nuo gydymo kainos, nevertėtų baimintis, kad protezai bus per dideli ar per maži.
Pasak Kauno odontologijos klinikos „Denticija“ odontologės Ritos Lapėnienės, protezai gaminami kiekvienam žmogui individualiai: „Principas tas pats, kaip pas siuvėją užsisakyti drabužį. Protezas „siuvamas“ tik pritaikant jį konkrečiam žandikauliui, tad turi būti ne tik tinkamas, kokybiškas, bet ir patogus, kad galėtų pakeisti natūralius dantis.“
Tiesa, gydytojai yra tekę susidurti ir su kurioziškais atvejais, pavyzdžiui, vienas pacientas išimamus protezus įsigijo turguje ir juos bandė įsistatyti pats. Kitas pacientas atsinešė mirusios žmonos plokštelinius protezus, domėdamasis, ar jie jam netiktų.
2. Itin skausminga procedūra.
Specialistų teigimu, mitą apie skausmingą protezavimą dažnai lemia psichologinė baimė lankytis pas odontologą. Iš tiesų, dažniausiai protezuojami dantys būna negyvi, todėl jie tiesiog nebegali skaudėti. Tuomet, kai prieš protezavimą reikia tvarkyti, pavyzdžiui, dantų kanalus, naudojami nuskausminamieji vaistai, kaip ir įprastų procedūrų pas odontologą metu. Tokiu atveju vienintelis diskomfortas, kurį jaučia žmogus – žandikaulio ar lūpos nutirpimas, dėl kurio pirmosiomis valandomis gali būti sunkiau kalbėti ir pan.
3. Protezus pamesiu prie šventinio pietų stalo.
Protezai skirti pakeisti natūralius dantis – ne tik sugrąžinti galimybę kramtyti, bet ir šypsotis. Tai intymus dalykas, tad nešiojant dirbtinius dantis norisi jaustis patogiai ir negalvoti apie tai, kad jie gali judėti ar juolab iškristi. Šiuolaikinės technologijos leidžia išvengti nemalonių situacijų ir pamiršti protezus. Pigesni išimami plokšteliniai protezai prie žandikaulio fiksuojami specialiomis medžiagomis, pavyzdžiui, fiksaciniais kremais ar pamušalais.
Pažangesni protezai tvirtinami prie į žandikaulį įsriegiamų implantų. Pastarieji po kurio laiko apkaulėja ir tarnauja tarsi natūralių dantų dalys, tad ir laikosi lygiai taip pat tvirtai. Pasak gyd. odontologės R.Lapėnienės, naujausių tyrimų duomenimis, sėkmingai prigyja iki 98 proc. implantų. Prie jų tvirtinami protezai gali laikyti daugelį metų.
4. Kol gamins protezą, vaikščiosiu be dantų.
Priklausomai nuo paciento dantų būklės protezavimas gali užtrukti nuo mėnesio iki penkių. Pavyzdžiui, pagaminti išimamą plokštelę užtrunka apie mėnesį. Įprasti implantai apatiniame žandikaulyje prigyja per tris, viršutiniame – per keturis mėnesius. Gali atsirasti ir kitų „laiką tempiančių“ aplinkybių. Tarkime, pacientams, kurių žandikaulis nunykęs, norint tinkamai įsodinti implantus reikia ir kaulo priauginimo procedūros.
„Nesvarbu, ar protezuojamas vienas dantis, ar keli, ar visa burna, kol gaminami protezai, pacientai nelieka „be dantų“ – pabrėžia gydytoja odontologė R. Lapėnienė. – Žmogui įdedami laikini protezai kol sugis kaulas ir dantenos, pavyzdžiui, plokštelė. Tad viso gydymo metu žmogus gali tinkamai kramtyti ir patogiai gyventi.“
6. Šypsosiuosi „metaline“ šypsena.
Iš tiesų, protezavimui Lietuvoje naudojama metalo ir bemetalė keramika. Metalo keramikos dantų protezai gaminami metalinį karkasą padengus porceliano, atitinkančio įprastą dantų spalvą, sluoksniu. Populiarėja ir vadinamoji bemetalė keramika, kurią organizmas toleruoja geriau, kaip ir tikri žmogaus dantys ji yra laidi šviesai, todėl atrodo itin natūraliai.
„Dabar atkurti dantys nebeprimena sovietmečiu populiarių „geležinių“ ir „auksinių“ protezų. Lietuvoje protezavimui pasitelkiamos pažangios ir žmogaus organizmui priimtinos medžiagos.“, – sako Kauno odontologijos klinikos „Denticija“ gydytoja.
5. Protezus nešioja tik močiutės ir seneliai.
Žmonėms dantys nyksta ir trupa ne tik dėl organizmo pokyčių sulaukus solidaus amžiaus. Tai lemia ir genetika, paveldimumas, vaikystėje laiku neatsisakyti žalingi įpročiai, pavyzdžiui, ilgas čiulptuko ar nykščio čiulpimas. Iš tiesų, į Lietuvos odontologus kreipiasi įvairaus amžiaus pacientai, tarp kurių būna ir vaikų. Tiesa, vaikams dedami ne nuolatiniai, o laikini protezai, nes jų žandikaulis dar nėra susiformavęs.
Dar viena įvairaus amžiaus pacientų dantų protezavimo priežastis – dantų nudilimas. Pasitaiko manančių, kad jį sukelia tik griežimas dantimis, kuris paprastai priskiriamas nervingiems, daug streso patiriantiems žmonėms, paaugliams permainingu brendimo laikotarpiu. „Dantys dyla tikrai ne vien dėl griežimo. Taip gali atsitikti ir, pavyzdžiui, dėl „nuvalgytų“, senų plombų, netaisyklingo sąkandžio, ir kt“, – pastebi gyd. R. Lapėnienė.
7. Šypsotis galėsiu tik natūralioje ar įprastų lempų šviesoje.
Protezų, kurių pagrindą sudaro metalas, vainikėliai iš tiesų yra nepralaidūs šviesai. Todėl neoninėje šviesoje gali pasirodyti, kad danties vietoje nieko nėra. Tačiau šiuo metu vis labiau populiarėja cirkonio keramika, iš kurios pagaminti protezai yra pralaidūs šviesai ir atrodo visiškai taip pat kaip natūralūs dantys net neonine šviesa apšviestoje patalpoje.
8. Protezų reikia tik apsileidėliams.
Didelę įtaką dantų praradimui turi kasdienė dantų priežiūra, higiena. Tačiau šypsenai neigiamos įtakos turi ir silpnesnis žmogaus imunitetas, kalcio trūkumas, patirtos traumos, taip pat nėštumas ir žindymas. „Labai svarbu laiku pradėti gydymą, neužvilkinti problemos sprendimo. Tuomet ir gydymas užtrunka trumpiau, ir išlaidos – ne tokios didelės“, – sako R. Lapėnienė.
