Panašių pageidavimų kartais išgirsta ir Lietuvoje dirbantys plastikos chirurgai, tačiau keistų įgeidžių neskuba pildyti. Gydytojai puikiai žino, kad nerealių lūkesčių turintys pacientai dažniausiai lieka nepatenkinti rezultatu. Tačiau kai kuriems jų reikia ne plastikos chirurgo, o psichoterapeuto pagalbos, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
Floridos valstijoje gyvenanti L.Wildd patyrė 36 plastines operacijas, vien krūtų didinimo – 12. Tačiau ketina gultis po skalpeliu darkart – šešių vaikų motina nori dar didesnių krūtų.
„Nemanau, kad kada nors sustosiu. Plastinės operacijos yra nuostabu“, – teigė grožio operacijų ekstremalė. Ji neišduoda chirurgo, kuris ketina jai dar kartą padidinti krūtis, pavardės, saugodama jo ramybę.
Tiesa, moters gyvenimas nėra toks puikus. Jos nugara kenčia dėl didžiulio krūtų svorio – kiekviena sveria daugiau nei po 11 kilogramų. Kai sėda prie automobilio vairo, po krūtimis pasikiša pagalvėlę, o miegoti tenka pusiau sėdomis – maždaug 30 laipsnių kampu. Jau nekalbant apie tai, kad jos judėjimas taip pat suvaržytas.
Bet Lacey patinka pati sau. Kitaip ji operacijoms nebūtų išleidusi ketvirčio milijono JAV dolerių (625 tūkstančių litų).
Norėdamos tapti panašios į lėlę Barbę pinigų negaili ir lietuvės. Ir ne tik pinigų, bet ir savo sveikatos.
„Kartą sulaukiau pacientės, kuri, siekdama šios svajonės, buvo aplankiusi ne vieną grožio specialistą. Merginai jau buvo atliktos kelios operacijos, susiaurinta nosis. Tai niekaip nederėjo prie stambokos jos figūros, tačiau ji ir toliau siekė įsivaizduojamo tobulumo“, – pasakojo kaunietis plastikos chirurgas Kęstutis Maslauskas.
Mergina jo paprašė dar labiau susiaurinti nosį. Tačiau gydytojas atsisakė, nes nosis, jo teigimu, ir taip buvo pernelyg siaura: „Merginai įkvepiant šnervės priglusdavo, landos užsiverdavo.
Tokią nosį būtina operuoti ir atkurti jos funkciją, o ne dar labiau mažinti, tačiau mergina nenorėjo to girdėti.“
Gydytojas pastebėjo, kad pacientai žino vis daugiau, – dažnas pas plastikos chirurgą ateina prisirinkęs informacijos apie operaciją ar procedūrą, kurios nori.
Tačiau vis dar pasitaiko nemažai tokių, kurių lūkesčiai ne tik nerealūs.
Pasitaiko reikalavimų, kuriems paklusęs gydytojas sužalotų žmogų, tad griežtai tenka pasakyti „ne“.
Šį atsakymą išgirdo ir viena mergina, panorusi susimažinti nosį. Jos nosis, pasak K.Maslausko, buvo graži ir normalaus dydžio, bet pacientė primygtinai prašė ją dar labiau sumažinti.
„Jos veidas putlokas. Tokiame veide maža nosis būtų atrodžiusi kaip svetimkūnis. Nuo operacijos atkalbinėjome net keliese. Bet ji supyko ir ėmė reikalauti pakviesti įstaigos vadovą sakydama: „Aš jums pinigus moku, o jūs nedarote to, ko prašau“, – dar vieną įnoringą pacientę prisimena K.Maslauskas.
Turbūt labiausiai jį nustebino šešiolikametė, prašiusi padidinti krūtis.
Į konsultaciją ją atvedė motina. Medike dirbanti moteris gydytojui paaiškino, kad jos duktė negali dalyvauti fizinio lavinimo pamokoje, nes varžosi dėl neva per mažos krūtinės.
„Graži mergina, normalaus dydžio krūtys, – prisimena K.Maslauskas. – Tačiau užsispyrė – jai jos atrodo per mažos. Paauglei pritarė ir jos motina, beje, pati medikė.“
Į Kauną jos atvyko iš Danijos, aplankiusios tenykščius plastikos specialistus. Jie atsisakė operuoti. Tą patį padarė ir lietuvis. Pirmiausia dėl to, kad paauglei apskritai nereikėtų daryti tokių operacijų.
„Aš nieko prieš padidinti krūtis moteriai, kuriai jos subliūško po kūdikio maitinimo. Tuomet atkurti stangrią jų formą – normalu. Bet atsisakau, jeigu matau, kad moteris, turinti gražią krūtinę, nori padidinti ją iki nenormalaus dydžio“, – aiškino jis.
Nerealių lūkesčių turėjo ir kita pacientė – maždaug šimtą kilogramų sverianti moteris. Ji pageidavo, kad jai būtų nusiurbti riebalai.
„Ji įsivaizdavo, kad riebalus nusiurbti – tarsi čiaupą atsukti. Jie ištekės, ir ji taps liekna lyg stirna. Ši procedūra stambiai moteriai nieko nepakeis. Riebalus rekomenduojama siurbti, kai kūno masės indeksas siekia 25–26 – tuomet kūnui tikrai galima suteikti kontūrus. O jeigu pacientas yra nutukęs, reikia imtis kitokių priemonių“, – aiškino K.Maslauskas.
Ar jam dažnai tenka išgirsti pageidavimų, kurių neįmanoma įgyvendinti? Arba įmanoma, bet neverta?
„Atsisakau operuoti žmogų, jei matau, kad tai nieko nepakeis. Būna, ateina raukšlėta senyvo amžiaus moteris. Visas veidas – vienos raukšlės, o ji sako: „Man tą vieną raukšlytę tarp antakių pataisykite.“
Taip, tai galima padaryti. Tačiau rezultatu pacientė nebus patenkinta – ji išleis daug pinigų, o vaizdas veidrodyje vis tiek nedžiugins.
Arba į šeštąją dešimtį įkopusi moteris nori patempti veido odą. Deda ant stalo savo jaunystės laikų nuotrauką ir sako: „Noriu atrodyti taip.“ Tai nerealu. Ji niekada nebeatrodys kaip dvidešimtmetė, jos audiniai jau kitokie. Stengiamės tokių neoperuoti“, – pasakojo K.Maslauskas.
Anot gydytojo, „ne“ tenka pasakyti maždaug 5–10 procentų pacientų.
Nerealių lūkesčių atviliotų pacientų visuomet padaugėja prieš Mėnulio pilnatį.
Kai kuriems jų, pasak grožio specialisto, reikia ne plastikos chirurgo, o psichoterapeuto pagalbos.
„Puiku, jeigu tai pamatai iškart. Bet būna, kad žmogus kalba logiškai, jo norai realūs, tačiau po operacijos tenka jam dar ilgai įrodinėti, kad viskas padaryta gerai, nes jis mato kitaip, jis mato ką kita. Net su liniuote matuoja ir įrodinėja, neva veide nėra simetrijos“, – dar vieną pacientų, kurių verčiau neoperuotų, grupę apibūdino K.Maslauskas.
Todėl jis visuomet nemažai laiko skiria pacientų konsultacijoms. Kartais ima ir paaiškėja, kad, pavyzdžiui, moteris į grožio chirurgą kreipėsi, nes ją paliko vyras. Ji tikisi, kad operacija jai padės jį susigrąžinti.
„Jeigu operacijai ryžtamasi dėl kito žmogaus, o ne dėl savęs, ne norint pašalinti trūkumą, kuris trukdo gyventi, – prie tokio paciento geriau nesiliesti“, – įsitikinęs specialistas.
Apie 40 procentų pacienčių pas grožio specialistą ateina, nes jas neseniai paliko vyras, draugas ar meilužis. Tokius duomenis pateikia Jungtinių Amerikos Valstijų plastikos chirurgijos draugija.
„Jos nori patikti sau ir kartu įrodyti buvusiajam, kad yra jaunos, gražios.
Tačiau chirurgas nepadės sugrąžinti santykių. Neretai po operacijos tokią moterį apima nusivylimas plastikos chirurgija, nes ji įdėjo tiek pastangų, išleido tiek pinigų, o vyras negrįžo“, – komentavo vilnietis plastikos chirurgas Darius Radzevičius.
Konsultuodamas pacientes jis stengiasi nesigilinti į jų gyvenimo peripetijas, tačiau neretai jos pačios išsiduoda: akyse pasirodo ašaros, moterys atsiveria, ima guostis buvusios paliktos.
Kaip chirurgas elgiasi tuomet?
„Nenoriu, kad jos turėtų iliuzijų. Visuomet pasakau: turėdama didesnes krūtis, putlesnes lūpas ar mažiau raukšlių ant veido netapsite geresnė, tai nepadės atkurti jūsų santykių.
Stengiuosi įtikinti, kad operacija nėra raktas į naujus santykius. Aš nepadėsiu susirasti kito draugo. Bet operacija moteriai gali padėti pasijusti geriau, ji ims labiau savimi pasitikėti“, – pasakojo D.Radzevičius.
Kita pacienčių, su kuriomis tenka ilgai kalbėtis, kategorija – tos, kurioms ima trukdyti viena ar dvi raukšlelės. Jos mano, kad jas išnaikinus veidas pasikeis.
„Kartais būna, kad pro duris įžengia pacientė, ir iškart pamanau: kalbėsime apie nosį. O ji ima skųstis trimis mažomis raukšlelėmis virš lūpos. Aš jai siūlau pažiūrėti į save plačiau, didesniame veidrodyje. Ir aiškinuosi, koks jos tikslas, – atsikratyti trijų raukšlelių ar gražiai atrodyti?
Gražuoliu kiekvieno žmogaus nepaversi. Tačiau kiekvienas gali tapti simpatiškesnis – įmanoma sušvelninti bruožus“, – sakė grožio specialistas.
Jam dažnai tenka daužyti iliuzijas pacienčių, turinčių nepamatuotų lūkesčių ir įsivaizduojančių, kad išnaikinus tris raukšleles atjaunės dešimčia ar penkiolika metų, tų, kurios lygina save su manekenėmis ar Holivudo gražuolėmis ir tikisi po operacijos prilygti joms.
„Plastinė chirurgija nėra visagalė. Žinoma, gyvų Barbių pavyzdžiai rodo, jog žmogaus veidą įmanoma pakeisti taip, kad jis taptų nebepanašus pats į save. Bet tai visiška beprotybė.
Kita vertus, kai žmonės nori prilygti žvaigždėms, jie nesupranta, kad tai, ką mato ekrane ar žurnale, nėra tikrasis žvaigždės veidas. Pirmiausia jį keičia grimas, po to filmuota ar fotografuota medžiaga apdorojama kompiuteriu – lyginama oda, net pakeičiami veido bruožai. Kažkas sėdi prie kompiuterio ir kuria žvaigždės veidą. Nerealu manyti, kad tą patį padarys plastikos chirurgas. Žmonės iš plastikos chirurgijos neretai tikisi daugiau, nei ji apskritai gali“, – kalbėjo D.Radzevičius.
Įdomu tai, kad pacientų lūkesčiai yra susiję su jų piniginės storiu.
Viena JAV atlikta studija atskleidė: kuo mažesnes pajamas turi pacientė, tuo didesnių krūtų implantų nori.
Lietuvoje tokių tyrimų nėra atlikta, tačiau D.Radzevičius iš savo praktikos pastebėjo: jeigu žmogui operacija per brangi, jeigu jis skolinasi pinigų jai atlikti ar ji atliekama išsimokėtinai, tuomet jo lūkesčiai neretai būna nepamatuoti.
„Niekada nelendu pacientams į kišenę, bet esu pastebėjęs, kad tie, kurie gali susimokėti iš karto, paprastai realiau suvokia plastikos chirurgijos galimybes. Dabar plastikos chirurgija tapo prieinama visiems – atsirado galimybė atlikti operaciją išsimokėtinai, galima skolintis ir panašiai.
Tačiau tai atsisuko prieš plastikos chirurgiją – pacientai, už operaciją sumokėję paskutinius pinigus ar įlindę į skolas, tikisi nerealaus rezultato – atjaunėti mažiausiai 15–20 metų, prilygti Monicai Bellucci, Angelinai Jolie ar galiausiai lėlei Barbei.“
