Specialistai pabrėžia, jog karštį ypač sunku pakelti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tokių žmonių Lietuvoje - nemažai. Vos ne kas antras vyresnio amžiaus žmogus turi padidėjusį kraujo spaudimą, nemaža dalis serga koronarine ir kitomis širdies ligomis. Karštomis dienomis jiems kyla didesnė infarkto ar insulto rizika.
Karštį sunkiai pakelia ir sergantieji skydliaukės ligomis, taip pat vyresni antsvorio turintys žmonės. Jiems ištverti didesnę negu 28 laipsnių temperatūrą išties sunku.
Kaip ištverti karštį ir kokia jo įtaka širdžiai?
Širdis papildomai apkraunama
Karštas oras turi tikrai nemažai įtakos širdies kraujagyslių sistemai. Kai karšta, išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, keičiasi kraujo spaudimas, gali sutrikti širdies ritmas, ne vienam sutinsta kojos.
Žmonės skirtingai reaguoja į karštį - vieniems kraujospūdis padidėja, kitiems atvirkščiai – sumažėja. Tad karštomis vasaros dienomis reikia itin atidžiai stebėti savo kraujospūdį.
Idealiausias širdžiai kraujospūdis - 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Susirūpinti ir į medikus kreiptis reikėtų tada, kai kelis kartus ne krūvio metu pamatavus kraujo spaudimą jis siekia 140/90 milimetrų.
Kas atsitinka, kai kraujospūdis staiga sumažėja? Kraujospūdis gali sumažėti ilgai pastovėjus, pabuvus tvankioje patalpoje. Tada į galvos smegenis priteka mažiau kraujo, žmogus gali net nualpti. Dažniau tai nutinka staiga ištįsusiems paaugliams ar jaunuoliams, kurių kraujagyslių tonusas gana žemas.
Tokiu atveju žmogų reikia paguldyti lygioje vietoje be pagalvės, vėsioje patalpoje bei pasirūpinti, kad jo kūno nespaustų drabužiai, jis galėtų laisvai kvėpuoti.
Perkaitus reikia pereiti į vėsią patalpą, išgerti vėsių skysčių, taip pat galima išgerti kavos arba stiprios arbatos.
Kasdien – daug skysčių
Tvyrant dideliam karščiui žmonės gausiau prakaituoja. O norint atkurti mineralinių druskų ir vandens kiekį, būtina gerti daug skysčių. Karštą vasaros dieną reikia nuolat gerti, net ir nejaučiant troškulio.
Normaliu oru kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti maždaug 1,5 litro skysčių. Tačiau kai kepina kaitri saulė, reikėtų gerti tiek, kiek ir išprakaituojama – mažiausiai du tris litrus skysčių.
Skysčių kiekį ypač privalo reguliuoti sergantieji ateroskleroze, žmonės po kraujagyslių šuntavimo operacijų, turintys ritmo sutrikimų. Neatkūrus vandens kiekio, tirštėja kraujas, padidėja krešumas, tad gali užsikimšti pažeistos kraujagyslės. O to pasekmė – insultas ar infarktas.
Geriausia gerti mineralinį vandenį. Jame gausu organizmui reikalingų druskų.
Dauguma žmonių mano, kad kava neigiamai veikia širdį.
Tačiau įpratusiems gerti iki trijų puodelių kavos per dieną ji neturėtų pakenkti. Net atvirkščiai – padidins sumažėjusį kraujo spaudimą, tonusą.
Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai pagreitina ir taip dažną pulsą, dar labiau plečia kraujagysles, yad jų derėtų vengti.
Reikia vengti sunkaus maisto
Karščiausiu dienos metu - nuo 12 iki 16 valandos - reikia vengti eiti į lauką, darbus planuoti taip, kad jie būtų atliekami rytais ir vakarais.
Kai karšta, reikėtų valgyti mažiau sunkiai virškinamų, riebių, sūrių patiekalų. Maisto racione turėtų pagausėti daržovių, vaisių ir pieno produktų, sumažėti mėsos.
Nors žuvis – naudingas ir sveikas produktas, karštomis dienomis ji greitai genda, todėl reikėtų saugotis apsinuodijimų.
Nereikėtų ir visiškai atsisakyti druskos. Ji mūsų organizmui taip pat reikalinga, ypač gausiai prakaituojant.
Karštu metu gali sportuoti tik itin sveiki žmonės. Kai karšta, širdžiai ir taip tenka didelis krūvis. Todėl vasarą treniruotes reikėtų perkelti į ankstų rytą ar vėlyvą vakarą bei sumažinti krūvius.
