Naujas įstatymo projektas, apibrėžiantis chirurginį ir medikamentinį abortą, turi pakeisti jau 20 metų galiojantį teisės aktą. „Niekas taip greitai nesensta, kaip įstatymai medicinoje“, - tikino sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, pakvietusi į diskusiją politikus, medikus, visuomenės atstovus, dvasininkus, psichologus.
Didelis vaidmuo teks ir psichologams Pagrindinės įstatymo nuostatos buvo paruoštos tuometinio sveikatos ministro Vytenio Andriukaičio. Šį projektą reikėjo žūtbūt paruošti, bet jis liko nepasirašytas. Šiuo metu galiojantis teisės aktas buvo priimtas dar 1994-aisiais. Pasikeitus medicinoms technologijos, toks įstatymas yra moraliai pasenęs.
„Man atrodo, kad ne daugiau kaip 10 -15 žmonių iš visų esančių salėje, skaitė projekto aprašą. Kai kurios skeptikų mintys jau įtvirtintos projekte.
Šiandien norima diskutuoti dėl 72 valandų, kurios skiriamos apmąstyti moteriai, ar ji tikrai nori aborto, tik praėjus šiam terminui nuo tada, kai pacientė kreipėsi į gydytoją, jis gali duoti nukreipimą dėl nėštumo nutraukimo“, - aiškino ministrė R.Šalaševičiūtė.
Kita svarbi nuostata – galimybė suteikti moteriai visokeriopą pagalbą, taip pat psichologinę konsultaciją. Tik suteikęs moteriai visą informaciją gydytojas gali išrašyti jai siuntimą nutraukti nėštumą.
Yra vilčių, kad ateityje klinikinių psichologų pagalba bus kur kas labiau prieinama. Europos Sąjungos struktūriniai fondai pereina prie „minkštųjų“ projektų, kai bus mokama specialistams už paslaugas.
Apsisprendimui – trys paros
Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą paruošė darbo grupė, šiame projekte – ne viena naujovė, nes be operacinio metodo yra įteisinta galimybė nėštumą nutraukti, taip pat skiriant vaistus.
Dar viena nuostata, sukėlusi daug diskusijų – nėštumas gali būti nutrauktas tik po 72 valandų po to, kai moteris kreipėsi į gydymo įstaigą. Kai kuriose valstybėse šis terminas gal būti dar ilgesnis.
Užsienio šalių praktika rodo, kad moteriai skirtas apsisprendimo laikas varijuoja nuo 72 valandų, iki penkių dienų ar savaitės. Tokią apsisprendimo galimybę įteisinusi Latvija, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija, Portugalija ir kitos šalys.
Galutinį sprendimą dėl aborto priima tik moteris
Daug ginčų sukėlė taip pat nėštumo nutraukimo indikacijų sąrašas. Šiuo metu galiojantis aprašas nurodo, kad galima nėštumą nutraukti dėl moters sveikatos būklės ir dėl vaisiaus skaidos defektų.
Tuo tarpu naujame įstatymo projekte nebelieka indikacijų, kai nėštumą galima nutraukti dėl moters sveikatos sutrikimų.
Jei moters būklė kelia nerimą, sušaukiamas Kauno ar Vilniaus universitetų Perinatologijos centrų gydytojų konsiliumas.
Indikacijos, kurios susijusios su vaisiaus sveikatos būkle, buvo detaliai aptartos ne tik darbo grupės, bet ir neonatologų, žmogaus genetikos specialistų.
Šis sąrašas sudarytas iš tokių vaisiaus raidos anomalijų, kai yra didelė tikimybė, kad naujagimis ateis į pasaulį, turėdamas didelę fizinę ar protinę negalią, kad vaisius žus gimdoje ar naujagimis mirs užgimęs.
Tokia indikaciją ateityje galės patvirtinti tik Perinatologijos centrų gydytojų konsiliumas.
Yra ir tam išlygų – kokia bebūtų specialistų išvada, sprendimą dėl aborto galės priimti tik moteris.
Įžvelgė moterų diskriminaciją
Psichologė Lilija Vasiliauskienė kritikavo, kad įteisinus 72 laukimo valandas, kol bus galima atlikti abortą, moterys bus diskriminuojamos kaip pacientės.
„Tai nesuderinama su lygių galimybių įstatymu, nes būtų sudaryta išskirtinė pacientų grupė, tai būtų moterų diskriminavimas“, - priminė L.Vasiliauskienė.
Tačiau Ateitininkų sąjungos atstovas priminė, kad abortas nėra vien moterų reikalas - nušalinus vyrą nuo šio klausimo sprendimo, tai reikštų vyrų diskriminavimą.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė priminė, kad sveikatos apsaugos ministrei R.Šalaševičiūtei nusiuntė kreipimąsi, kuriame priminė, kad moteris neturi laukti trijų dienų kaip kokios inkvizicijos.
„Ką daryti kaimo moterims, kurios apsisprendė nutraukti nėštumą? Ar taip nėra sudaromos dirbtinės kliūtys?“ - klausė ginanti moters teisę į savo kūną politikė.
Sąrašas apsigimimų priminė nacistinę Vokietiją
Gydytoja Eglė Markūnienė priminė, net 70 proc . atvejų nėštumas nutraukiamas dėl nežinojimo ir išgąsčio. Ji ragino keisti požiūrį į vaisių, nes tai - negimęs žmogus, turintis teisę į gyvybę. Šią nuomonę išsakė 180 šalies medikų, pasirašę kreipimąsi, kuriame raginama žiūrėti į anomalijų turintį vaisių kaip į pacientą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas sveikino iniciatyvas, išdėstytas įstatymo projekte, nes tai kur kas tobulesnis dokumentas už šiuo metu galiojantį teisės aktą.
Nors padarytas didelis darbas, tačiau diskusijoje pasisakęs medikas prisipažino, kad jį kamuoja taip pat didelis nerimas.
„Mes, anesteziologai, privalome dalyvauti taikant chirurginį nėštumo nutraukimą. Tačiau yra medikų, kurių vertybės prieštarauja tokiai praktikai, jie neturi teisės atsisakyti. Jie neturi apsisprendimo teisės“, - apgailestavo pašnekovas.
Dirbantis vaikų chirurgijos anesteziologijos srityje A.Macas pripažino, kad šiuo metu šalyje operuojama daug vaikų, kurie taikant naują įstatymą negalėtų gimti dėl savo defektų.
„Visi šie vaikai yra nuostabūs, kai kurie jų nelaiko tik šlapimo, kai kuriems reikia pakartotinės operacijos kartą per 4-5 metus. Visi jie yra mūsų visuomenės nariai. Su nerimu žvelgiu į sąrašą, kuris man primena nacistinės Vokietijos praktiką“, - sakė gydytojas A.Macas
Kai kurie diskusijos dalyviai ragino pateikti atokius medikamentinio aborto rezultatus ir palyginti juos su chirurginio aborto rezultatais.
Moteris taps tik vyro indu
Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė tikino, kad priimant svarbų sprendimą negalima ignoruoti visuomenės balso, todėl gyrė diskusijos organizatorius, o ypač sveikatos apsaugos ministrę R.Šalaševičiūtę.
Parlamentarė įžvelgė rimtą pavojų, kad Lietuvoje registravus preparatą mefipristoną, kuris gali sukelti medikamentinį abortą, šis vaistas taps moterų žudymo ir naikinimo priemonė.
Ji atkreipė dėmesį, kad abortas nėra vien medicininė procedūra.
„Kai reikia per 72 valandas apsispręsti dėl aborto, plačiąja prasme, tai yra gyvybės atėmimas. Žinoma, vaisius dar negali surikti, priešingai nei aukos, kurioms KGB rūmuose,Vilniuje, buvo šaunama į pakaušį. Taip buvo nužudyta 800 žmonių, o čia taip pat yra žudymas“, - sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.
Kuo labiau medikamentinis abortas išpopuliarės Lietuvoje, tuo labiau moterys neturės jokių teisių.
„Mes vyrą atpalaiduojame nuo atsakomybės ir visą naštą užkrauname moteriai. Jei kam nors atrodo, kad mefipristonas yra moters išlaisvinimas, mielos feministės, viskas yra atvirkščiai. Tai – moters pavergimas, nes jos tampa tik vyro indu“, - ironizavo konservatorė.
Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovai patikino, kad medikamentiniam abortui būtini preparatai dar nėra tiekiami Lietuvos rinkai, jie gali plisti nebent nelegaliai.
