Čia vyko ne tik mokslinės diskusijos, konferencijos svečiai galėjo ragauti Viduržemio jūros regionui būdingų tradicinių valgių. Praalkusius renginio dalyvius tradiciniais neapolietiškais patiekalais - pica su šviežiai pagamintu mozarela sūriu ir pyragais vaišino restorano „Villanella“ atstovas Giuseppe De Grgorio iš Italijos Sorento regiono.
Aliejus, alyvuogės, jūros gėrybės, pomidorai, bazilikai, spagečiai – be šių maisto produktų neįsivaizduojama italų valgymo kultūra. Net Italijos valstybinė vėliava yra trispalvė, primenanti baziliko žalumą, baltą miltų spalvą ir pomidorų raudonį, o keptų česnakų kvapas nuo mažesni italams siejasi su namų šiluma ir jaukumu.
Yra Italijoje netgi miestų, be kurių daugelio žmonių virtuvė būtų nuobodi. Tai – Neapolis. Kadangi Neapolio valiuta galėtų būti pica, apie šį valgį iš istorinės perspektyvos įdomiai pasakojo į Vilnių atvykęs italų mokslininkas Rosano Napolitano.
Pranešėjai - iš kelių šalių
Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai pripažino, kad sveikatą ir vidutinę gyvenimo trukmę lemia skirtingi veiksniai, pavyzdžiui, medicininės priemonės lemia 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – amaždaug 20 proc., paveldimumo veiksniai dar apie 20 proc., o likusią dalį – žmogaus gyvenimo būdas.
Todėl iš Italijos į Vilnių atvykęs šios šalies sporto medicinos federacijos atstovas mokslų daktaras Savy Saverio Salierno tikino, kad sveikata nėra vien gydytojų reikalas:
„Konferencija svarbi ne tik todėl, kad tai prisideda prie Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo gerinimo. Sveika gyvensena, sveikatinimo kultūra – tai temos, kurios ypač aktualios šiuolaikiniame pasaulyje. Į konferenciją kvietėme ne tik gydytojus, bet ir sporto federacijų, olimpinių komitetų atstovus, atletus iš abiejų šalių“.
Kokią įtaką turi studentų fizinis aktyvumas, kaip fizinis aktyvumas yra susijęs su krūties vėžiu, ar vaikščiojimas padeda atitolinti sąnarių kremzlių susidėvėjimą ir endoprotezavimą – daug įvairių klausimų buvo paliesta Vilniaus Rotušėje vykusiame tarptautiniame renginyje.
Genai nėra vien prakeiksmas
Ar antsvoris gali būti įgyjamas, ar polinkis į didelę kūno masę gali būti genetiškai nulemtas – šiuos sudėtingus klausimus konferencijoje palietė žmogaus genetikos specialistas profesorius A.Utkus.
Kai kurie žmonės gali turėti polinkį į nutukimą, tačiau toks polinkis gali ir nepasireikšti, tai priklauso nuo mitybos įpročių.
„Jei žmogus turi pakitusį geną, dar nereiškia, kad turės taip pat antsvorio. Yra toks juodas humoras, kurį pasakoju savo studentams – nebuvo nė vieno koncentracijos stovykloje žmogaus, kuris turėtų antsvorio“, - sakė A.Utkus.
Kita vertus, net laikantis dietos ne visada pavyksta atsikratyti svorio, todėl sublogę storuliai vis tiek yra storuliai.
Kol žmogus nesiskundžia sveikata, lengviausia keisti mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, nes kiti veiksniai kur kas mažiau paklūsta žmogaus valiai. Genetinės ligos, kai nutukimas - vienas iš požymių, yra kur kas sunkiau kontroliuojamos.
Nebūtina atsisakyti lietuviškų maisto produktų
Kadangi mūsų protėviai turėjo kur kas didesnį fizinį krūvį, profesorius A.Utkus įsitikinęs, kad reikėtų vengti sočių ir riebių patiekalų. Kita vertus, Lietuvoje yra daug puikių maisto produktų, kurie galėtų atstoti Viduržemio jūros regiono dietą.
Kopūstai, morkos ir kitos mūsų krašte augančios daržovės turėtų kur kas dažniau atsidurti ant pietų stalo. Yra nepelnytai užmiršta daug daržovių, kurias valgė mūsų protėviai, pavyzdžiui, ropės, juodieji ridikai, pupos. Tik reikėtų atgaivinti užmirštų valgių receptus. Nebūtina lietuviams atsisakyti cepelinų su spirgučiais ir grietinės padažu, o vietoj to rinktis picą. Nėra reikalo kopijuoti Viduržemio jūros regiono mitybos.
"Mums nebūtina rinktis artišokus, kurie neauga Lietuvoje, juos įmanoma pakeisti kitomis daržovėmis", - priminė profesorius A.Utkus.
Lietuvos vaikai juda mažiausiai
Iki šiol lietuvių mitybos įpročiai mažai kuo skiriasi nuo tarpukario Lietuvos gyventojų. Lietuvių mityba yra tokia, kokia būdinga sunkų fizinį darbą dirbančioms tautoms, o įprotis sočiai valgyti liko toks pats kaip prieškaryje.
Tai pasakęs Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas buvo sunerimęs, kad faktinė Lietuvos gyventojų mityba turi daug trūkumų.
"Nors gyvename šaltesnėje klimato zonoje nei Viduržemio jūros regiono gyventojai, mūsų maistas yra sunkus. Tuo tarpu italų įpročiai yra tokie, kad jie netgi vadinami Viduržemio jūros regiono dieta", - sakė R.Stukas.
Tai lemia širdies ir kraujagyslių ligų plitimą, taip pat piktybinių ligų didėją. Mokslininkai pripažino, kad įmanoma sumažinti sergamumą šiomis ligomis, jei žmonės daugiau judėtų ir mažiau valgytų.
Nors Lietuvoje yra didelis įvairių maisto produktų pasirinkimas, bet žmogus yra įpročio vergas. Dėl šios priežasties antsvoris kamuoja didelį skaičių Lietuvos gyventojų.
"Netgi mūsų vaikai kenčia nuo nutukimo. Palyginus Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių vaikų fizinį aktyvumą, duomenys rodo, kad mūsų nepilnamečiai mažiausiai juda", - įspėjo profesorius R.Stukas.
