Kalbų apie sporto klubų stereotipus galima paklausyti arba šia tema padiskutuoti tiek pačiose sporto klubų salėse, persirengimo kambariuose, tiek internete esančiuose forumuose. Nors lengviausia apie tai kalbėti geriant alų ir gliaudant saulėgrąžas ant suoliuko, valgant picą lauko kavinėje ir matant gatve praeinantį klube akivaizdžiai besilankantį ar besilankančią praeivę.
Pradėkime nuo etikečių, klijuojamų moteriškajai lyčiai:
Mes linkę žmones skirstyti į tam tikrus tipus: pagal temperamentą, asmenybę, pagal socialinę padėtį, išsilavinimą ir visokius kitokius neįdomius aspektus. Dar įdomiau klasifikuoti moteris. Jas galima skirstyti pagal plaukų spalvą: blondinė, brunetė ir šatenė, taip pat pagal tai, ar eina į sporto klubą, ar ne. Nesilankančių sporto klube klasifikuoti smulkiau negaliu, nes jos su manimi nebendrauja ir dėl to jų nepažįstu. O einančias galiu suskirstyti štai taip:
Gražuolė. Dažniausiai tai jau gamtos smarkiai apdovanota moteris, kuri atrodytų labai gerai net ir neidama į sporto klubą. Jos aprangos ir sportbačių spalvos suderintos tarpusavyje, plaukai sutvarkyti, prieš ateidama į klubą ji šiek tiek pasidažo. Gražuolė mina žingsniuoklį, atlieka kelis pratimus pilvo presui ir sėdmenims, bet labai retai suprakaituoja. Salę lankantiems vaikinams ji patinka. Man taip pat. Ji įkvepia juos treniruotis sunkiau, nors pati to nedaro. Drįstu abejoti, ar ją mėgsta kitos salės lankytojos.
Liesa moteris. Pavartojau žodį „liesa“, o ne „liekna“ dėl to, kad, mano manymu, tai neatrodo patraukliai. Ji valandų valandas praleidžia ant kardiotreniruoklių arba eina į grupinius svoriui mesti skirtus užsiėmimus, kur stengiasi ištirpdyti tai, kas dar liko: nagus ir blakstienas. Kalbėti apie riestą užpakalį šiuo atveju tas pats, kas kalbėti apie sniegą Joninių naktį – jau niekas ir nebeprisimena, kad jis buvo.
Storulė labai įtikinamai apsimeta, kad tikrai žino, ką daro. Ji kilnoja 2 kg svarmenis ir atlieka tiek pakartojimų, kad suprakaituočiau vien juos skaičiuodamas. Storulė negaili savęs treniruotėje, bet labai save lepina grįžusi namo vakarienės. Galėtų atrodyti daug geriau, jei darytų atvirkščiai.
Sportiška moteris yra kiek vyresnė (daugiau nei 30), nekalbi, rimtu santūriu veidu ir kelia daugiau nei kai kurie vyrai salėje. Jie jos nemėgsta, nes ji dažnai verčia juos jaustis nepatogiai ir nevisavertiškai. Tai tas pats, kas Jus, vairuojantį „Volkswagen Passat“, gatvėje aplenktų moteris, sėdinti prie „Hummer“ visureigio vairo.
Sportiškos merginos plaukai surišti į uodegytę, apranga stilinga, o ausyse iš Mp3 grotuvo groja jos mėgstama motyvacinė muzika. Mergina puikiai atrodo ir treniruotės metu atlieka judesius iš profesionalių sportininkių arsenalo. Sportišką merginą labai sunku užkalbinti: kai ji mankštinasi, to padaryti neįmanoma. Gali tikėtis tą padaryti jai išeinant iš salės, bet tą momentą dažniausiai pražiopsai.
Flirtuotojos ateina dviese arba trise. Prieš tai būtinai pasikvėpina. Jos yra naujokės salėje, todėl nieko nesupranta, o kai treneris aiškina, jos negirdi, nes tuo metu galvoja apie ką nors kita.
Flirtuotojos daug plepa ir kikena tarpusavyje. Tačiau šiaip ar taip, tai ne blogiausia kategorija, su kuria tenka dirbti sporto salės treneriams. Jos bent jau neturi kompleksų ir noriai bendrauja.
Guminė mergina visą treniruotę praleidžia ant kilimėlio arba prie švediškos sienelės. Ji gali susivynioti į kiekvieną įmanomą poziciją. Įdomu ją stebėti dėl neįtikėtinų atliekamų dalykų.
Antra pusė ateina su savo šiek tiek daugiau apie treniruoklius išmanančiu sportišku vaikinu, kuris ją ir treniruoja. Bėda ta, kad sportiškas vaikinas dažniau jai rekomenduoja atlikti pratimus dvigalviams raumenims, o ne sėdmenims. Manau, kad jei ne jis, ji eitų ir užsiimtų kuo nors kitu. O turėdama laisvą valią, sporto klube apskritai nepasirodytų. Tiesą sakant, dažnu atveju tai būtų daug geriau abiems.
Firminė moteris visada sportuoja su asmeniniu treneriu. Apsirengusi garsių firmų drabužiais, į sporto klubą atvažiuoja prabangia mašina. Kai kurios jų pasipuošia krūtų implantais.
Sava mergina bendrauja su visu klubo personalu nuo mergaičių registratūroje iki trenerių. Ji pažįsta visus, kurie jau kiek ilgiau lankosi tame sporto klube. Ją galima atpažinti ne iš to, kad ji labai gerai atrodo, bet iš to, kad ir ją visi pažįsta.
Skaitytojos. Prabangiuose sporto klubuose kardiotreniruokliai turi televizorius ir juos minant galima žiūrėti kokį serialą ar pokalbių šou. Ten, kur tokios prabangos nėra, dalis klienčių sėdėdamos ant dviračio varto kokį nors geltonosios spaudos egzempliorių arba atsineša romaną. Dviračio minimas nedideliu tempu nereikalauja didelių pastangų, todėl tuo pačiu metu dar ką nors skaitinėti nėra sunku, o užsidėti pliusą, kad buvai sporto klube, jau galima.
Lrytas.lt portalas skaitytojams pateiks šešiolika ištraukų iš A. Pauliukevičiaus knygos „TOBULAS KŪNAS“.
