Unikali neurochirurginė operacija, kurią atliko Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ir Vaikų ligoninės medikai, padėjo išgelbėti naujagimį nuo aklumo. Tai pirmas toks atvejis šioje ligoninėje, kai vos šešių savaičių kūdikis operuotas dėl reto akiduobės auglio – hamartomos.
Negalėjo atidėti operacijos
Tai nepiktybinis auglys, jo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „hamara“, kuris reiškia „klaida“. Bręstant vaisiui įsčiose dalis ląstelių ima nekontroliuojamai daugintis.
Jų susitelkia tiek daug, kad susidaro nebūdingas audinio intarpas. Jis gali būti įvairaus dydžio – nuo kiaušinio iki vaiko galvos ir formos – apskritas ar pailgas. Tokio gumbo paviršius paprastai būna lygus.
Kadangi auglio augimo nestabdo vaistai, medikai negalėjo operacijos nukelti vėlesniam laikui, kol kūdikio organizmas labiau sutvirtės.
Pernai gruodžio 30-ąją medikų komanda, vadovaujama Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininko medicinos mokslų daktaro docento Sauliaus Ročkos, sėkmingai iš akiduobės pašalino darinį. Jis buvo pavojingai prispaudęs regos nervą.
Magnetinio rezonanso tyrimo metu aptiktas beveik dviejų centimetrų skersmens darinys.
Jo dydis – kaip dar viena kūdikio akis. Didėjant šiam retam dariniui grėsė negrįžtami pakitimai. Todėl pirmiausia buvo nuspręsta atlikti diagnostinę darinio punkciją ir biopsiją. Šią procedūrą atliko Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis.
„Jeigu būtume delsę, kūdikis būtų apakęs. Beveik penkias valandas trukusi operacija buvo sudėtinga, nes tokio amžiaus vaiko organizmas labai jautrus“, – pripažino Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas.
Pirmą kartą šioje ligoninėje sėkmingai atlikus tokią operaciją džiaugėsi ne tik operacijoje dalyvavę neurochirurgai, bet ir du anesteziologai, taikę nejautrą, reguliavę naujagimio organizmo pokyčius, kiti medikai.
Viena akis buvo didesnė
Pernai lapkričio viduryje gimęs kūdikis atrodė sveikas. Nerimas dėl jo sveikatos tėvams kilo tiktai tada, kai jie pamatė, jog viena dukters akis didesnė, lyg būtų iššokusi iš akiduobės.
Tą dieną, kai paaiškėjo, jog būtina skubi neurochirurginė operacija, mergaitės motinai tarsi kažkas replėmis suspaudė gerklę – nuo ašarų jai buvo sunku kalbėti, tačiau negalėjo būti jokių kalbų, kad galima išvengti skalpelio. Neurochirurginė operacija buvo vienintelė išeitis išsaugoti regėjimą.
Medicinos literatūroje rašoma, kad akiduobės navikai yra reta patologija.
Tikėtina, kad tai – gerybinis darinys. Tokią medikų hipotezę dar turi patvirtinti histologinis tyrimas, kuriuo nustatoma ląstelių pobūdis ir jų kilmė.
Medicinos literatūroje nėra duomenų, kad ši patologija būtų susijusi su paveldėjimu. Manoma, kad tai įgytas defektas, todėl nėra perduodamas iš kartos į kartą.
Tai auglys, o ne išvešėjusios kraujagyslės. Augliui plečiantis, akiduobėje lieka vis mažiau vietos, todėl jis ima spausti regos nervą.
Dėl tokio mechaninio poveikio nervas apmiršta, gali visai sunykti, o tai reiškia, kad galvos smegenų nepasiekia nerviniai impulsai, plintantys iš tinklainės.
Tokiu atveju pati akis gali būti nepažeista, tačiau vaikas ja vis tiek nematys.
Smilkinio srityje atlikus nedidelį pjūvį neurochirurgams pavyko akiduobėje atskirti darinį nuo akies judamųjų raumenų bei nervų ir sėkmingai jį pašalinti.
Kasmet Lietuvoje dėl akiduobės auglių atliekama apie 10 operacijų tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
„Neurochirurginis gydymo metodas, kurį pradėjome taikyti mūsų ligoninėje, rodo, kad esame pajėgūs gydyti vaikus, kuriems būtina tokia pagalba“, – džiaugėsi R.Raugalas.
Skaičiai ir faktai
Prieš septynerius metus Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje įkurtame Neurochirurgijos poskyryje kasmet atliekama apie 150 sudėtingų operacijų.
Tokio neurochirurginio gydymo priežastys – įvairios traumos, įgimtos kaukolės deformacijos, smegenų skysčio likvoro apytakos sutrikimai, galvos ir nugaros smegenų navikai. Nuolat tobulinama epilepsijos chirurgija.
Kasmet Lietuvoje, tik Vilniuje ir Kaune, dėl galvos ir smegenų navikų operuojama apie 20 vaikų. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės medikai pernai atliko 9 tokias operacijas.
Daug medicininės įrangos šiam skyriui pavyko įsigyti įgyvendinus projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat aukojant labdaringoms organizacijoms.
