Didžiausia ir profesionaliausiai Lietuvoje vaikams su psichikos arba fiziniais sutrikimais galinti padėti įstaiga – Vaiko raidos centras – kryžkelėje.
Įgriuvus pagrindinio pastato stogui, įstaiga dabar glaudžiasi išskaidytose, kur kas mažesnėse patalpose nei ankščiau ir negali aptarnauti visų, besikreipiančių pagalbos. Nors situacija centre sudėtinga, sutriko dalies paslaugų teikimas, naujos patalpos žadamos tik po trejų metų.
Ankstyva pagalba būtina
„Kiekvienam sutrikimų turinčiam vaikui kiekviena diena yra aukso vertės“, – teigė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė Raimonda Rašimienė. Kuo vėliau bus sužinota diagnozė ir pritaikytas gydymas, tuo lėčiau tobulės vaikas, jo pažanga stovės vietoje. Iki Vaiko raidos centro (toliau – VRC) dalinio veiklos sustabdymo lankytojai eilėse pralaukdavo 3–4 mėnesius. Sumažėjus priimamų žmonių skaičiui, laukti tenka vidutiniškai po pusmetį.
Svarbu kuo anksčiau nustatyti sutrikimą ir jį pradėti gydyti. Pirmuosius trejus gyvenimo metus vaiko smegenys yra plastiškos, todėl stimuliuojamos formuojasi aktyviau. Kuo vėliau suteikiama reikiama pagalba, tuo mažesnę pažangą pagal savo biologinį amžių yra pasiekęs vaikas. Kitaip tariant, didėja vaiko neįgalumas.
„Jei šeima ankstyvoje stadijoje negaus pagalbos, iš nevilties ir depresijos ji net gali atsisakyti savo vaiko“, – sako centro vadovė dr. Jovita Petrulytė. Reikiamu metu nesuteikus pagalbos trinka vaiko socialinė adaptacija, didėja nusikalstamumo grėsmė, auga savižudybių skaičius.
„Negavus pagalbos reikiamu metu, didės vaiko neįgalumas. Jei vaikas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, nebus laiku teisingai pasodintas, jo kūnas bus perkreiptas, nes jam nebus pritaikyta kėdė, sėdėjimas, valgymas.
Jeigu autistui vaikui kaip galima anksčiau diagnozuosi ligą ir sutvarkysi gyvenimą, kada nors neturėsime tokių mokinių, kurie su rėmais eina į gatvę pasivaikščioti. Šis centras yra antrinė neįgalumo prevencija“, – mintimis dalijosi Dana Migaliova, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ direktorė.
Nelaimė privertė skubiai išsikraustyti
Vaiko raidos centre teikiama pagalba vaikams, turintiems raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, pavyzdžiui, sergantiems autizmu, cerebriniu paralyžiumi, turintiems Downo sindromą. Jiems padedama naujoviškais būdais: ne medikamentais, o žaidimų, muzikos, elgesio terapijomis, įvairiomis metodikomis. VRC teikiama terapinė pagalba vaikams, susidūrusiems su miego, maitinimo, kalbos ir bendravimo, judesių raidos sutrikimais, kenčiantiems nuo hiperaktyvumo, perdėtos agresijos, turintiems mokymosi sunkumų, psichikos sutrikimų, sergantiems depresija.
„Tai ne šiaip sau įstaiga, kurioje teikiama pagalba. Tai centras, kuriame diegiamos, telkiamos, plėtojamos idėjos ir šis centras yra lyderis Lietuvoje, perduodantis Lietuvai užsienio valstybių patirtį, kaip turi būti tvarkomasi su vaikų bei paauglių psichikos problemomis“, – sakė psichiatras Dainius Pūras. Įsikėlus į patalpas paaiškėjo, jog pastatai visiškai prasti. Pinigų renovacijai anuomet niekas nedavė, tačiau VRC nuo žlugimo net nepradėjus veiklos išgelbėjo Vokietijos labdaros fondas – pagrindinis pastatas tada buvo suremontuotas.
Iki 2008 m. VRC veikė kaip savarankiška gydymo įstaiga. 2008 m. centras su visa Vaikų ligonine buvo prijungtas prie VU ligoninės Santariškių klinikų. Tais pačiais metais steigėjai apsisprendė įkeisti pastatus Žvėryne Turto bankui ir 2012 m. pastatyti naują centro korpusą Santariškėse. Kol kas naujo pastato nėra, o ir statybos nevyksta. Pernai rugsėjį VRC įgriuvo lubos. Niekas nebuvo sužeistas, bet centras buvo priverstas susispausti ir persikelti į greta pagrindinio pastato esančius penkis mažesnius pastatus.
Patalpų dydis svarbiau nei brangi aparatūra
Centrui itin svarbus patalpų dydis. Raidos, elgesio sutrikimų turintys vaikai neretai labai jautriai reaguoja į pašalinius asmenis, todėl konsultacijoms reikia patalpų, kuriose dirbtų vaikas, specialistas ir tėvai. Kiekvienam sergančiajam suteikiamas kompleksas terapijų, kurių kiekviena yra skirtinga ir turi vykti vis kitose patalpose.
Vaikai gydomi dailės, muzikos, žaidimų terapijomis, jiems taikomos asmenybės įvertinimo metodikos, individuali ir grupinė psichoterapija, šeimos konsultavimas. Su vaikais dirba dvi specialistų komandos, kurias sudaro slaugytoja, psichologas, spec. pedagogas, raidos pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir kt.
„Neretai reikia ne brangios aparatūros, kompiuterinių sistemų, o vietos. Daug skirtingų, gerai įrengtų patalpų. Reikia turėti aiškų, struktūruotą dienos režimą, veiklą privaloma vykdyti skirtingose patalpose, vaikai negali atitrūkti nuo bendrojo lavinimo ugdymo, nes gydymas trunka ilgai, tad reikalingos ir klasės“, – teigė psichiatras Linas Slušnys.
Pasak Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ direktorės D.Migaliovos, gyvenamojo korpuso palatose turi būti ne tik lovos. Greta turi būti tualetas, vonia, patogi virtuvėlė maistui ruošti, nes bendrą maistą gali valgyti ne visi vaikai. Ne mažiau svarbūs ir tėvų poilsio kambariai, salė pasišėlioti, patalpa, kurioje įsisiautėję vaikai galėtų išlieti energiją ir emocijas.
Apsunkina mažųjų pacientų gydymą
Bet koks skubėjimas, triukšmas, svetimų žmonių buvimas šalia sunkina padėtį. Dr. J.Petrulytė neslepia, kad šiuo metu VRC besilankančios šeimos priverstos dalytis vieta palatose, kuriose jos tikrai nėra per daug. Vis dažniau susiduriama su itin stipriu autizmo sutrikimu, dėl kurio vaikai patiria ypač didelį stresą būdami vienoje patalpoje su nepažįstamaisiais. Centre ir toliau dirbama dviem pamainomis.
Pasak mamos Linos (pavardė redakcijai žinoma), sunkumų kelia ir nuolatinis blaškymasis iš vienos vietos į kitą. Viena procedūra atliekama viename pastate, o norint laiku suspėti į kitą tenka skubėti ir bėgti į kitą pastatą. Tai vargina tiek vaikus, tiek jų tėvus, todėl gali nukentėti ir teikiamų paslaugų nauda, nes pavargęs vaikas tiesiog nebenori nieko daryti.
Nuo 2009-ųjų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėti kurti VRC analogiškas paslaugas teikiantys centrai. Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas kaip ir Vilnius gavo įrangą, todėl pagalba teikiama ne tik šalies sostinėje. Tačiau vienam specialistui tenka net keliolika tūkstančių žmonių. Pavyzdžiui, sergant autizmu pas psichologą reikia lankytis kone kasdien, taikyti vaikui įvairias terapijas, todėl nesunku suprasti, kad centrai, kurių pajėgumas toks mažas, pagalbą gali suteikti vienam kitam. „Daugeliui tėvų iš Lietuvos Kauno centras netinka. Jei vaikai turi lengvesnę sutrikimo formą, tėvai iš aplinkinių rajonų ten kreipiasi pagalbos. Neblogai darbai vyksta ir Klaipėdoje, tačiau ten irgi didelės eilės“, – sakė D.Migaliova. Tai viskas, kur tėvai, be VRC, gali ieškoti visapusiškos pagalbos.
„Jei į kai kuriuos psichikos sveikatos centrus psichiatras atvažiuoja kartą per savaitę, dirba ketvirčiu etato, kyla klausimas dėl kokybės. Jei tau bėda šiandien, kas iš to, kad yra vaikų psichiatras, kuris atvažiuos po savaitės?“ – atviravo Linas Slušnys.
Pasak jo, viena gerai aprūpinta ir puikiai atrodanti Vaiko raidos centro tipo įstaiga su keliais filialais valstybei turėtų būti prestižo reikalas. Tačiau esama situacija rodo ką kita.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Santariškių klinikos jau prieš dešimt mėnesių pradėjo būsimų VRC patalpų techninio projekto vertinimą. Po kilusio triukšmo ir ilgų aiškinimųsi centrui pažadėtos naujos patalpos. Jeigu viskas bus gerai, po 3 metų bus pastatytas naujas Pediatrijos korpusas, kuriame veiks ir VRC.
Turto bankui jau išduotas leidimas Pediatrijos korpuso statybai. Tačiau vis dar neaišku, kada konkrečiai prasidės naujų patalpų statybos (numatoma tik projekto trukmė 2015–2018 m.). Taip pat neaišku, ar per tą laukimo laikotarpį VRC nors laikinai įsikels į tinkamai paslaugas teikti leisiančias patalpas. Todėl atrodo, kad 3 statyboms skirtus metus paslaugos mažiesiems bus teikiamos itin sunkiomis sąlygomis.
