Sergantieji epilepsija jaučiasi diskriminuojami

Epilepsija – liga, kuri ilgą laiką buvo siejama su piktosiomis jėgomis. Net ir šiandien daugybei žmonių visame pasaulyje tai yra baisi ir paslaptinga liga. Pasak Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės medicinos mokslų daktarės Rūtos Mameniškienės, šia liga sergančiųjų gyvenimą labiausiai apsunkina aplinkinių požiūris į juos ir netgi patiriama diskriminacija.

Epilepsiją medikai lygina su cukralige ar koronarine širdies liga<br>123rf nuotr.
Epilepsiją medikai lygina su cukralige ar koronarine širdies liga<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

santaroszinios.lt

Feb 12, 2015, 10:20 AM, atnaujinta Jan 13, 2018, 10:32 AM

Pasak dr. R.Mameniškienės, epilepsija sergantys žmonės vargsta ne tiek dėl pačios ligos tiesiogiai sukeliamų problemų, kiek dėl jos įtakoje susiformavusios stigmos.

„Jų nepriima į darbą arba jie atleidžiami. Epilepsija sergančius vaikus ir paauglius kitaip vertina jų klasės mokiniai ir mokytojai. Jie netgi negali apsidrausti sveikatos ir gyvybės. Tik neseniai šia liga sergantiems asmenims Lietuvoje leista vairuoti. Dar prieš dešimtį metų jiems buvo rekomenduojama nekurti šeimos, neturėti vaikų, nors ir nėra nustatyta, kad ši liga paveldima“, – sakė gydytoja.

Epilepsiją medikai lygina su cukralige ar koronarine širdies liga. Hipoglikeminės būklės ir širdies priepuoliai lygiai, kaip ir epilepsija, sukelia priepuolius, kurių metu galimi sąmonės ar psichikos sutrikimai. Pastarųjų ligų atvejais tokie sutrikimai pasitaiko dargi dažniau nei sergant epilepsija. Tačiau kitos ligos visuomenės kažkodėl tiek negąsdina.

Kas lemia tokias visuomenės nuostatas ar draudimo kompanijų požiūrį, anot dr. R.Mameniškienės, sunku paaiškinti. Galima tik spėti, kad šios baimės ir reakcijos paveldėtos dar iš viduramžių. Šiuo metu siekiama, kad draudikai savo požiūrį pagrįstų oficialiais argumentais, nes tokių kol kas nėra.

Europoje epilepsija serga apie 6 milijonai žmonių, Lietuvoje – apie 24 tūkstančius. Šie skaičiai nemažėja. Žmonėms verta priminti, kad epilepsijos priepuolio metu patiriamus organizmo traukulius sukelia elektrinė iškrova smegenyse. Šios iškrovos priežasčių – ne viena. Viena iš priežasčių – įgimti (jokiu būdu ne paveldėti) genetiniai pokyčiai, vystymosi metu atsiradę pakitimai. Taip pat epilepsiją kartais sukelia augliai, insultai, smegenų uždegimai, traumos.

Dr. R.Mameniškienę džiugina tai, kad epilepsijai gydyti sukuriama vis geresnių vaistų, daugėja galimybių diagnozuoti šią ligą. Tikimasi, kad Lietuvoje epilepsija greitu metu vis daugiau pacientų bus sėkmingai gydoma ir chirurginiu būdu. Problemų, tiesa, kelia tai, kad kai kurie epilepsijai gydyti skirti vaistai Lietuvoje neregistruoti ir čia jų įsigyti vargiai pavyks. Kodėl taip nutiko, irgi nėra labai aišku. Ši padėtis gydytojai primena trepsėjimą vietoje.

Požiūris į epilepsiją Lietuvoje mažai skiriasi nuo to, kaip epilepsija vertinama visame pasaulyje. Į nevyriausybines organizacijas susibūrę pacientai ir medikai siekia bendrų tikslų švietėjiška veikla. Bandoma atkreipti šalių vyriausybių dėmesį apie būtinumą skirti lėšų mokslo tyrimams, kad geriau ištirti šią ligą. Apie tai medikai kalbėjo ir neseniai Ženevoje vykusioje Generalinėje asamblėjoje.

Aktyvūs epilepsija sergantys asmenys Lietuvoje neseniai susibūrė į Sąjungą EPILĖ, kurios tikslas – šviesti visuomenę, padėti vieni kitiems. Į draugijos susirinkimus, kurie vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, kviečiami įvairių sričių lektoriai – teisininkai, finansininkai, socialinių institucijų atstovai.

Atkreiptinas dėmesys, kad epilepsija – ne nuosprendis. Kai kuriais atvejais epilepsijos simptomai praeina, apie 70 proc. atvejų priepuolių galima išvengti vartojant vaistus. Santariškių klinikų neurochirurgai irgi pasirengę bei siekia galimybės padėti epilepsija sergantiems ligoniams chirurginiu būdu. Galbūt tai, anot dr. R.Mameniškienės – netolimos ateities tema.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.