Pacientė nustebo – o kas čia tokio, juk gavo ne svetimą, o savo ligos istoriją. Kodėl gi ją turėtų slėpti, it Amerikoje alkoholio butelį, susuktą į laikraštį? Pasirodo, tokios taisyklės – paciento ligos istorija yra ne jo, o gydymo įstaigos nuosavybė, todėl duoti ją žmogui į rankas griežtai draudžiama. Tad nenuostabu, jog, įteikusi sveikatos kortelę pacientei į rankas, registratūros darbuotoja paprašė ją bent jau slėpti.
Tokios vidaus taisyklės
Paklausta, ar pacientams gali būti duodamos ligos istorijos į rankas, Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Audronė Juodaitė-Račkauskienė tikino – tikrai ne. Mat ligos istorija yra gydymo įstaigos nuosavybė.
Be to, tokia tvarka nustatyta ne kieno nors kito, o paties paciento patogumui – „kortelės“ nešamos į gydytojo kabinetą. „Pacientai eina į registratūrą arba registruojasi telefonu, internetu ir tada eina tiesiai pas gydytoją. Negaliu kalbėti apie kitas gydymo įstaigas, gal kitur tvarka yra kitokia. Tačiau mūsų poliklinikoje tokios yra vidaus taisyklės, kurios sukurtos vadovaujantis įstatymais“, – sakė A.Juodaitė-Račkauskienė.
Moters teigimu, pacientai neturėtų reikšti kokių nors nusiskundimų, nes jei jiems reikia kokio nors išrašo iš ligos istorijos, viskas yra suteikiama, galima pasidaryti kopiją. „Pacientas turi visas teises susipažinti su savo ligos istorija. Visuomet su jais bendradarbiaujame, sprendžiame visus iškilusius klausimus“, – tikino direktoriaus pavaduotoja.
Sugeba pamesti
Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Kanapeckienė taip pat tvirtino, jog jos gydymo įstaigoje pacientas į rankas savo ligos istorijos gauti negali, ir jokių išimčių netaikoma nei skubiu, nei kitu atveju.
Esą tokią tvarką įvesti paskatino, be kita ko, ir pacientų išsiblaškymas – jie sugeba paprasčiausiai pamesti savo sveikatos kortelę. „Ligos istorija yra labai svarbi informacija, tačiau pasitaikė atvejų, kai duodavome ją pacientams, jie ją pamesdavo. Todėl nusistovėjo bendra taisyklė pacientams neduoti jų kortelės. Paciento istorijoje yra ne per vienerius metus sukaupta informacija, jei ji pasimeta, negalima skirti gydymo“, – sakė V.Kanapeckienė.
Moteris taip pat paaiškino, kad Karoliniškių poliklinikoje, reikalui esant, visą informaciją apie savo sveikatą, taikytą gydymą pacientas gali gauti – tereikia paprašyti. Tačiau gydymo įstaigoje tvarka griežta – matomoje vietoje iškabinta informacija, kad ligos istorijos į rankas nėra duodamos.
„Žinome, kada žmonės apsilankys pas šeimos gydytoją ar specialistą, ir prieš priėmimą slaugytojos nuneša ligos istorijas ten, kur reikia. Jei atvejis skubus, yra žmonės, kurie stebi visą situaciją ir pasirūpina, kad paciento kortelė atsidurtų ten, kur reikia“, – tikino V.Kanapeckienė.
Kam priklauso pacientų ambulatorinė kortelė arba ligos istorija?
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ Gyvybės mokslų praktikos vadovaujantysis teisininkas Andrej Rudanov, paklaustas, kam visgi priklauso žmogaus ligos istorija, atsakė: „Tai yra gydymo įstaigos tvarkomas bei saugomas medicinos dokumentas. Gydymo įstaigos personalas atsako už šiame dokumente esančių medicininių įrašų teisingumą, pagrįstumą, esamų paciento asmens duomenų apsaugą bei tinkamą ambulatorinės kortelės arba ligos istorijos archyvavimą. Pacientas nuosavybės teisės į ambulatorinę kortelę arba ligos istoriją neturi“.
Teisininkas taip pat tikino, jog gydymo įstaigos, net pareikalavus pacientui, neprivalo jo ligos istorijoje esančius duomenis pateikti jam tuoj pat. „Pacientas gali pateikti prašymą susipažinti žodžiu arba raštu. Tačiau pirmiausia jis privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be šio dokumento gydymo įstaiga turi teisę atsisakyti leisti pacientui susipažinti su prašoma dokumentacija.
Paciento prašomi susipažinti dokumentai jam išduodami ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo kreipimosi į įstaigą momento. Tai reiškia, kad gydymo įstaiga neprivalo nedelsiant leisti pacientui susipažinti su jo medicinos dokumentais“, – paaiškino teisininkas.
Įdomu tai, kad pagal galiojančius teisės aktus, jei panorai gauti ligos istorijos kopiją – už tai tavęs gali paprašyti susimokėti. Mat medicinos dokumentų kopijos turėtų būti daromos paciento, bet ne gydymo įstaigos lėšomis. Tačiau praktikoje dažnai gydymo įstaigos geranoriškai daro pacientų medicinos dokumentų kopijas savo sąskaita.
