Privalu paisyti žmogaus teisių
Pagrindinė posėdžio tema buvo tuberkuliozės priverstinio gydymo problemos. Šia tema jau buvo kalbėta Seime, iškėlus pasiūlymą, kad atspariomis tuberkuliozės formomis sergantys asmenys įstatymo nustatyta tvarka privalėtų būti gydomi priverstinai.
Be Seimo narių ir ligoninės atstovų, posėdyje dalyvavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Medikai laikėsi nuomonės, kad tvarka, kai ligonis priverstinai gydomas teismui priėmus sprendimą, nereikalinga. Šiai pozicijai pritarė dauguma posėdžio dalyvių.
„Esame Europos Sąjungos valstybė. Jokio priverstinio gydymo XXI amžiaus Europoje neturėtų būti. Nors sergančių atspariomis tuberkuliozės formomis mūsų šalyje ir daug, reikia paisyti žmogaus teisių. Niekas nesako, kad šie žmonės turėtų vaikščioti laisvai ir užkrėsti kitus“, – sakė Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius Arvydas Šilys.
Pavyksta įtikinti gydytis
Anot direktoriaus, yra kitų sergamumo kontrolės būdų nei priverstinis gydymas. Kiekvienais metais, pasak ligoninės vadovo, Vilniaus mieste pasitaiko po 5–7 asmenis, kurių gydymo klausimai svarstomi specialioje komisijoje prie Vilniaus miesto savivaldybės. Komisijoje dalyvauja ir Antakalnio atsparios tuberkuliozės stacionaro gydytojai.
„Šiuos žmones mums pavyksta įtikinti, kad jie privalo gydytis. Išsiunčiame juos gydytis be jokio teismo sprendimo“, – teigė Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius Arvydas Šilys. Ypač gerai pavyksta susikalbėti su tokiais Vilniuje gyvenančiais ligoniais. Kitose šalies savivaldybėse tai esą sekasi sunkiau galbūt dėl ne tokios aukštos šeimos gydytojų ir savivaldybės gydytojų kompetencijos.
Jis taip pat sakė, kad gydymo kurso metu vaikštantys ligoniai ilgą gydymosi laiką nebūna izoliuoti stacionare. Vidutinis vieno ligonio gydymo stacionare laikas – 210 dienų. Tai labai ilgas laikas. Nevalia ligoniams uždrausti išeiti iš gydymo įstaigos, kad jie galėtų įsigyti būtiniausių higienos priemonių, maisto produktų ir kitų gyvenimui reikalingų dalykų. Be to, nederėtų įsivaizduoti, kad tuberkulioze serga vien tik alkoholikai. Pastarųjų visoje Lietuvoje yra tik 10–15 procentų – mažoji visų tuberkulioze sergančiųjų dalis.
Antakalnio atsparios tuberkuliozės stacionare yra 73 lovos, čia nuolat gydoma apie 70 ligonių, sergančių įvairiomis atsparios tuberkuliozės formomis. Sergančiųjų atspariąja tuberkulioze asmenų organizmas išskiria mikobakterijas, todėl šie asmenys paprastai guli lovoje, nes yra sunkūs ligoniai (praėjusiais metais ligoninėje mirė 80 žmonių, tarp jų 13 – nuo atsparios tuberkuliozės).
„Atspari tuberkuliozė išsivysto tada, kai ligonis nutraukia gydymą. Šiomis aplinkybėmis mikobakterijos įgyja atsparumą tam tikriems vaistams. Ji nustatoma tais atvejais, jei įgyjamas atsparumas mažiausiai dviem medikamentams. Turime ligonių, kurie atsparūs trims ar net aštuoniems vaistams. Nesakau, kad problemos nėra. Tačiau ji sprendžiama ir tai daroma protingai, einame teisinga linkme“, – sakė ligoninės vadovas.
Sergamumo rodikliai gerėja
A.Šilio teigimu, per pastaruosius 3–4 metus labai pagerėjo aprūpinimas vaistais. Tuberkulioze sergantiems ligoniams skirti medikamentai šiuo metu perkami centralizuotai, taip pavyksta juos įsigyti pigiau. Prieš penkerius metus ligoninei labai trūko vaistų, jie buvo nepaprastai brangūs.
Lietuva vis dar yra tarp blogiausius sergamumo rodiklius turinčių ES šalių. Pirmaujame pagal sergamumą atsparia tuberkulioze. Nepaisant to, sergančiųjų tuberkulioze skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja – per keletą pastarųjų metų jis sumažėjo dvigubai.
Anot ligoninės vadovo, Seimo nariai susidarė labai neblogą nuomonę apie stacionarą ir jo nuveiktus darbus, čia atliekamus tyrimus. „Parodėme, kad dirbame sunkiomis sąlygomis, tačiau turime puikias diagnostikos sąlygas, puikią laboratoriją. Atliekame molekulinius tyrimus, tuberkuliozę galime nustatyti per dvi valandas“, – sakė A. Šilys. Šioje laboratorijoje išvažiuojamojo posėdžio metu lankėsi ir Seimo nariai.
Apie valandą vykusią parlamentarų, ligoninės administracijos ir medikų diskusiją ligoninės vadovas vertina pozityviai. „Tai buvo konstruktyvus, dalykiškas pašnekesys“, – kalbėjo A. Šilys.
Ne visi nori išgyti
Ligoninės vadovas taip pat įsitikinęs, kad diskutuota problematika yra dviejų – ne tik Sveikatos apsaugos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo – ministerijų kompetencijos sritis.
„Reikėtų sudaryti bendrą darbo grupę“, – sakė ligoninės vadovas. Svarbiausia diskutuotos problemos priežastis, pasak jo, yra ta, kad dalis atsparia tuberkulioze sergančių asmenų nesuinteresuoti pasveikti. Jiems naudinga naudotis pašalpomis, kurios skiriamos pacientams, kuriems nustatyta pirmoji neįgalumo grupė. Tai pirmiausia pasakytina apie ligonius, kurie priklauso socialinės rizikos grupėms, yra asocialūs, piktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais.
„Turėtų būti sukurta motyvacinė sistema“, – teigė A.Šilys. Ši sistema ligonius gydytis skatintų apmokamais ar pinigine išraiška įvertintais kelialapiais, maisto paketais ar panašiai.
Po diskusijų posėdyje prieita išvada, kad pagrindinės politikos kryptys, gydant atsparia tuberkulioze sergančius ligonius, turėtų būti motyvacijos sistemos sukūrimas bei padėties kitose savivaldybėse gerinimas Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdžiu.
Sergamumą atsparia tuberkulioze padės kontroliuoti ženkliai pagerintos gydymo ir medikų darbo sąlygos, kurios bus pasiektos pastačius naują infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę Santariškėse. Ši dusyk padidėjusi ligoninė taip pat padės išspręsti ligonių apsaugos ir izoliavimo klausimus. Birželio 8-ąją turėtų paaiškėti, kas projektuos du naujus korpusus, kurie turėtų iškilti po dvejų metų.
