Sveikindamas onkologus, sveikatos apsaugos ministras profesorius Aurelijus Veryga palinkėjo jiems būti ne tik kūno, bet ir dvasios gydytojais.
Šio instituto direktoriui profesoriui Feliksui Jankevičiui jis įteikė paveikslą, kuriame pavaizduotas gyvybės medis ir amžinybės ratas.
A.Veryga spaudė ranką taip pat onkologui Algimantui Mudėnui, akušerei ginekologei Birutei Intaitei.
Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštai buvo įteikti instituto moksliniam sekretoriui Ernestui Janulionui, profesoriams Sonatai Jarmalaitei ir Ričardui Rotomskiui, medicinos mokslų daktarei Giedrei Smailytei.
Iškilmėse buvo prisiminta ne tik instituto istorija, joje dirbę mokslininkai, talentingi medikai, taip pat buvo užsiminta apie tai, kokios reikės onkologinės pagalbos ateityje.
Vilniečiai medikai neatsiliko nuo prancūzų
NVI ištakos siekia 1931-ųjų gruodį, kai profesorius Kazimieras Pelčaras įkūrė Vilniuje onkologijos ligoninę ir mokslo skyrių. Tada naujoje gydymo įstaigoje buvo 12 palatų.
Dabar institute kasmet gydoma apie 12 tūkstančių pacientų, atliekama daugiau nei 6 tūkstančiai onkologinių operacijų, o vien konsultacinėje poliklinikoje apsilanko apie 120 tūkstančių pacientų.
Tai – vienintelė šalyje gydymo įstaiga, kurioje klinikinė praktika derinama su moksliniais tyrimais. Tačiau šio instituto direktorius profesorius F. Jankevičius sveikindamas su jubiliejumi savo kolegas kėlė rimtą klausimą „Ar reikalingas Lietuvai Nacionalinis vėžio institutas?“
XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Vilniuje veikusi draugija kovai su vėžiu jautė to meto dvasią, nes Europoje naujos onkologijos ligoninės dygo kaip grybai po lietaus, pavyzdžiui, 1926 metais tokia ligoninė buvo įkurta Paryžiuje. Vilniečiai neatsiliko nuo pasaulinių naujienų medicinoje.
Veikia kaip daugiaprofilinis centras
Nuo XXI amžiaus dvasios neatsilieka ir sostinės onkologai. Nacionalinis vėžio institutas – tai daugiaprofilinis centras, jo misija – vykdyti tarptautinius onkologijos tyrimus, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, teikti šiuolaikines diagnostikos ir gydymo paslaugas onkologiniams ligoniams.
Čia veikia 6 chirurgijos skyriai, skirti pagrindinėms vėžio lokalizacijoms, Intensyviosios terapijos skyrius, Chemoterapijos skyrius ir Dienos stacionaras, du radioterapijos skyriai.
Siekdamas racionaliau naudojami resursus, NVI neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su artimiausiais kaimynais -Vilniaus universiteto Santariškių klinikomis.
Lietuvos vyrų mirtingumas nuo vėžio – vienas didžiausių ES
„Ar to užtenka?“ – retoriškai klausdamas profesorius F.Jankevičius apgailestavo, kad nėra gera onkologinė situacija Lietuvoje.
Per pastarąjį dešimtmetį šalyje augo sergamumas vėžiu, o mirtingumas liko stabilus. Be NVI šalyje teikia onkologines paslaugas dar keturios gydymo įstaigos.
Lietuvos vyrų mirtingumas nuo vėžio – vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos valstybių.
Blogas ir dar vienas rodiklis, tai – penkerių metų išgyvenamumas, susirgus gaubtinės tiesiosios žarnos, taip pat plaučių ir krūties navikais.
Viena svarbiausių priežasčių – prastas finansavimas, nes pagal tai, kiek lėšų tenka vienam onkologiniam ligoniui, Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų šalių.
Profesorius F.Jankevičius paminėjo, kad nė viena pasaulyje valstybė nėra patenkinta tuo, kiek lėšų gali skirti kovai su vėžiu.
Net turtingiausios pasaulyje valstybės būna nepatenkintos savo onkologine pagalba. Pavyzdžiui, pernai JAV prezidentas Baracas Obama paskelbė „Moonshot“ programą, kurios tikslas pasiekti vėžio gydymo pažangą ne per dešimtmetį, o per 5 metus.
Įgyvendinti šią programą patikėta JAV Nacionaliniam vėžio institutui. Šio instituto mokslininkai pripažino, kad pagrindinė kryptis – tai vėžio genomikos sugretinimas su klinikiniais duomenimis.
Tokie žingsniai gali padėti onkologams taikyti efektyviausią metodą – taikinių terapiją ir individualizuotą gydymą.
Net 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti
Nacionalinis vėžio institutas taip pat žengia šiuo keliu. Tai – vienintelė šalyje klinikinė bazė, kuri sujungta su mokslo centru, o jo branduolį sudaro šiuolaikinės laboratorijos.
Institutas turi taip pat unikalų biobanką, kuris įsteigtas 2012 metais. Jame saugomi standartizuotai surinkti biologiniai žmonių mėginiai ir su jais susijusi klinikinė informacija. Tai leidžia mokslininkams planuoti ir atlikti modernius genetinius molekulinius tyrimus.
Mokslinių tyrimų išvados yra labai svarbios kasdienėje praktikoje. Pavyzdžiui, vėžio epidemiologijos laboratorija atlieka sergamumo analizę, yra nagrinėjami įvairūs rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbo sąlygų, gyvensenos įtaka vėžio atsiradimui.
„Mes visi žinome, kad Lietuvoje daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžys – tik antroje vietoje.
Bet užmirštame tai, kad labiausiai išvengiama lėtinė liga – taip pat yra vėžys. Net 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti, jei žmonės atsisakytų tam tikrų įpročių“, – pasakojo profesorius F.Jankevičius. Gilinasi į genų pažeidimus
Vilniečių onkologų dėmesys sutelktas į naujas sritis. Mokslininkai žengia koja kojon su pažanga, jie tyrinėja tokias sritis, kuriose vyksta esminiai proveržiai, kovojant su vėžiu.
Pavyzdžiui, yra tyrinėjami imuninės sistemos parametrai, kurie leidžia prognozuoti ar net pagerinti plaučių vėžio gydymo rezultatus. Yra kuriamos priešvėžinių vakcinų platformos.
Yra taip pat tyrinėjamos genetinės pažaidos, kurios lemia vėžinių ląstelių atsparumą spinduliniam gydymui.
Genetinės diagnostikos centre yra atliekama daug naujų tyrimų, naudojant biologinius skysčius.
F.Jankevičius prisipažino, kad buvo nustebęs, kiek daug įmanoma sužinoti iš šlapimo, kuris anksčiau atrodė kaip statistiškai nevertinga biologinė medžiaga.
Institute taip pat diegiamos sudėtingos technologijos, kurios padeda skirti taikinių terapiją.
„Galiu parodyti sąrašą taikinių terapijos vaistų. Norint juos skirti, būtina atlikti sudėtingos technologijos tyrimus. Jie padeda išsiaiškinti genetines pažaidas ir skirti individualizuotą gydymą“, – sakė F. Jankevičius.
Šventėje viešėjęs Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jarosławas Czubiński juokavo, kad diskusijai pasirinkęs sunkią temą F.Jankevičius ateities kartoms uždavė sunkią mįslę.
Kai Nacionalinis vėžio institutas dar po 85 metų švęs 170-ąjį gimtadienį, ko gero, bus aišku – ar Lietuvos visuomenei pavyko išsaugoti šią gydymo ir mokslo įstaigą.
