Laisvalaikiu ar profesionaliai sportuojantys asmenys dažniausiai kreipiasi į medikus dėl sužalotų kelių, pečių, čiurnų ir riešų, plyšusių raumenų ar sausgyslių. Netinkamai užsiimant aktyvia fizine veikla dažnai pažeidžiamas ir stuburas. Taip kalbėjo „Affidea Lietuva“ gydytojas radiologas dr. Andrius Brazaitis.
MRT – auksinis standartas diagnozuojant traumas. Gydytojo A.Brazaičio teigimu, patyrus sužalojimą svarbiausia diagnostinė priemonė – ortopedo-traumatologo, reabilitologo apžiūra, anamnezės surinkimas ir fizinis ištyrimas.
Pagal įtariamą patologiją gydytojas paskiria radiologinius tyrimus – rentgeninį ištyrimą, echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Visi šie tyrimo metodai turi privalumų ir trūkumų, todėl jie derinami tarpusavyje.
„Magnetinio rezonanso tomografija yra auksinis standartas diagnozuojant raumenų ir skeleto ligas. Tai yra viską apimantis tyrimo metodas, jį pasitelkę galime įvertinti visas struktūras – meniskus, lūpas, raiščius, sausgysles, kremzles ir kaulų čiulpus. Kito tokio išsamaus tyrimo metodo nėra“, – teigė gydytojas A.Brazaitis.
Kitas būdas paviršiniams sužalojimams įvertinti yra echoskopija – tai labai informatyvus tyrimo metodas, bet tyrimo kokybė labai priklauso nuo operatoriaus patirties.
Dar vienas tyrimo būdas galėtų būti kompiuterinės tomografijos artrografija, tačiau šis tyrimas susijęs su jonizuojančia spinduliuote bei invazija ir infekcinio artrito pavojumi, nes šio tyrimo metu į sąnario ertmę suleidžiama kontrastinės medžiagos.
Prieš aktyvią fizinę veiklą būtina apšilti. Kad išvengtume nemalonumų ir galėtume mėgautis pramogomis gamtoje, mums reikia žinoti pagrindinį pasirengimo elementą – apšilimą.
Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis patikino, kad apšilimas yra svarbus norint paruošti organizmą aktyviam fiziniam krūviui, apšildyti raumenis, raumenų sausgysles, raiščių sistemą.
„Jeigu nepadarome apšilimo ir staiga imamės aktyvių judesių, nors kūnas tam nėra parengtas, didėja pavojus pažeisti raumenį, jis gali būti patemptas ar net plyšti.
Pirmojo laipsnio patempimas – tai stiprus patempimas, prilygstantis beveik plyšimui, po to žmogus dvi savaites negali sportuoti“, – sakė D.Pavilonis.
Poilsiaujant gamtoje, prieš žaidžiant tinklinį, futbolą, krepšinį ar užsiimant bet kokia kita aktyvia veikla, apšilimui puikiai tinka tempimo pratimai, tačiau jie negali būti pasyvūs, kaip daugelis mėgsta daryti.
„Dažniausiai nuo pasyvaus tempimo raumenys, sausgyslės bei raiščiai atsipalaiduoja ir iškyla didesnis pavojus gauti traumą, ypač kelio sąnario arba čiurnos sąnario raiščių.
Geriau daryti kartotinius tempimo pratimus, kitaip tariant, dinaminius – tai gali būti kojų kilnojimas mostais, rankų mostai, liemens sukimas, galima iš lėto pabėgioti. Jie paruošia sausgysles ir raumenis, jų temperatūra pakyla, jie truputį prasitempia, bet neatsipalaiduoja“, – patarimais dalijosi kineziterapeutas D.Pavilonis.
Įprasta, kad vasarą norisi laiką leisti aktyviau, tad dažnai renkamės judrias laisvalaikio pramogas gamtoje, nė nesusimąstydami apie apsaugą nuo galimų traumų, gresiančių, kai mažiausiai to tikimės. Tad nepamirškime apšilti ir laiką leiskime saugiai.
