Dienotvarkė ir darbai – tie patys
„Kadangi Santaros klinikos yra didelė, darniai veikianti organizacija, veikla dėl panašių įvykių sustoti negali. Ligoninės dienotvarkė ir darbų srautai iš esmės nekinta, visi darbuotojai ir toliau eina savo pareigas“, – sako laikinasis Santaros klinikų vadovas prof. dr. Juozas Raistenskis.
Nuo vasario 23-osios ligoninei laikinai vadovauti pavesta prof. dr. J. Raistenskiui, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės direktoriui. Ši įstaiga yra didžiausia vaikų sveikatos priežiūros paslaugas teikianti ligoninė Lietuvoje.
„Man paskambino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. A. Utkus ir pasakė, jog universitetas man deleguoja pareigas, kurias įgyvendindamas turiu užtikrinti stabilią klinikų veiklą. Būtent tai šiuo metu ir darau. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, šias pareigas eisiu ne ilgiau kaip iki kovo 23 dienos“, – savo laikinųjų pareigų aplinkybes aiškina prof. dr. J. Raistenskis.
Supranta, kad padėtis – laikina
Laikinasis klinikų vadovas neslepia, kad vasario 21–22 dienų įvykiai stipriai paveikė kolektyvo nuotaikas: „Be abejo, visam kolektyvui tai yra sukrėtimas. Organizavome susirinkimą su centrų vadovais, skyrių vedėjais ir vyresniaisiais slaugos administratoriais. Jie yra sukrėsti ir tai natūralu. Tačiau visi suprantame, jog ši situacija yra laikina.“
Prof. dr. J. Raistenskis taip pat atkreipia dėmesį, kad Santaros klinikos buvo ir yra progresyvus bei inovatyvus gydymo, mokymo ir mokslo centras. Pastarųjų metų ligoninės sėkmę lėmė tiek nuoširdus profesionalų darbas, tiek ir vadovo prof. K. Strupo pastangos ir asmeninis pavyzdys.
Geriausių Europos ligoninių sąraše
„Per daugiau kaip ketverius prof. K. Strupo vadovavimo metus jo pastangomis buvo priimtas ne vienas svarbus sprendimas, pradėti įgyvendinti gyvybiškai svarbūs projektai: pradėta statyti Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė, vyksta procesai dėl Vaiko raidos centro statybų, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, iš sąstingio pajudėjo Medicinos fakulteto su visa reikalinga mokymo baze statybų klausimas Santaros medicinos miestelyje, per metus jau turėtų būti išspręstas ir automobilių parkavimo aikštelių klausimas. Taigi kažkas gali mylėti prof. K. Strupą, kažkas gali jo nekęsti, bet jis ir jo komanda sugebėjo iš mirties taško išjudinti visus šiuos projektus“, – aiškina prof. dr. J. Raistenskis.
Laikinasis vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl ligoninėje įdiegtų aukštųjų medicinos technologijų Santaros klinikos pateko į geriausių Europoje retas ligas gydančių ligoninių 30-tuką.
„Kas galėjo pagalvoti, kad ligoninė iš Lietuvos pateks į geriausių ligoninių sąrašus? Galime drąsiai tuo didžiuotis“, – teigia prof. dr. J. Raistenskis.
Pacientų srautai auga
Laikinajam ligoninės vadovui antrina ir Santaros klinikų direktorius plėtrai Justinas Ivaška. Pasak jo, visų geriausiai ligoninės darbą įvertina pacientai – kiek jie pasitiki ligonine ir patiki personalui savo sveikatą.
„Pacientų nuomonė ir yra pats didžiausias mūsų inovatyvumo ir atsakingo darbo įrodymas. Ambulatorinėje grandyje ligoninės pacientų srautai kiekvienais metais ženkliai auga, pacientai nori konsultuotis pas mūsų specialistus. Mūsų stacionare taip pat nėra skyrių, kuriuose planinė pagalba galėtų būti suteikiama čia ir dabar, kad ir kaip to norėtume – dėl didelių pacientų srautų susidaro eilės planinei pagalbai. Ir ekstrinės pagalbos pacientų srautai nuolat auga, ypatingai – naktimis ar savaitgaliais. Tai yra didžiausias mūsų darbo įvertinimas“, – teigia J. Ivaška.
Klinikiniai rodikliai – kaip geriausių ligoninių
Ligoninės profesionalumą, inovatyvumą ir gerą vardą, anot direktoriaus plėtrai, patvirtina ir jos klinikiniai rodikliai: „Šie rodikliai yra įvertinti, jie atitinka Europos Sąjungos šalių lyderiaujančių ligoninių rodiklius, ir jų nepaveiks viena ar kita sėkmės ar nesėkmės istorija. To ir siekiame – būti vienodame lygyje su toliausiai pažengusiomis kitų šalių ligoninėmis, kurios turi žymiai didesnius finansinius resursus.“
Dar vienas aukštų pasiekimų įrodymas – ligoninėje įsteigti 36 retų ligų kompetencijos centrai, šiuo metu įstaiga dalyvauja 8-iuose Europos referencijos tinklų veikloje. Tai vienas iš Santaros klinikų kompetencijų pripažinimo rodiklių. „Kolegos iš užsienio mus priima kaip lygiaverčius partnerius. Tai rodo, kad per trumpą nepriklausomybės laikotarpį pasiekėme norimą lygį, sulaukėme kolegų įvertinimo“, – aiškina J. Ivaška.
Vadovaujasi skaidrumo principu
„Vienas iš didžiausių pradėtų plėtros ir pacientų sąlygų gerinimo projektų pastaruoju metu yra Infekcinės ir tuberkuliozės ligoninės korpuso statybos, kurios vyksta taip, kaip suplanuota ir suderinta kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, be jokių trikdžių. Visus savo veiksmus ligoninė vykdo labai atsakingai“, – sako J. Ivaška.
Jis taip pat pabrėžia, kad ligoninei labai svarbi ne tik jos pacientų ar užsienio kolegų, bet ir paties ligoninės kolektyvo nuomonė.
„Mūsų kolektyvo nuomonę apie klinikas geriausiai atspindi mūsų personalo kaitos procentas, kuris yra labai žemas. Žmonės, dirbantys mūsų ligoninėje, savo vietą vertina ir tikrai labai retai ją keičia į kitą. Tai rodo, jog žmonės nori dirbti mūsų ligoninėje, jie suvokia, kad jų darbas čia tikrai yra prasmingas“, – teigia J. Ivaška.
Tiki tiesos pergale
Santaros klinikas užgriuvusiai krizei abejingi neliko ir jos pacientai. Jie dalijasi savo įžvalgomis socialiniuose tinkluose, palaiko medikus.
„Mano manymu, klinikų prestižui grėsmės nėra. Gal labiau pavojuje yra paties prof. K. Strupo nuopelnai medicinai, jo šeima. Ši situacija negali vienu mostu nubraukti visų profesoriaus laimėjimų, kurių jis nebūtų įgyvendinęs be savo šeimos palaikymo. Aš tikiu, kad tiesa vis tiek nugalės. Galų gale Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad nei prašyti, nei duoti paramos nėra nusikaltimas ar nuodėmė. Aš ir pats dažnai paremiu tuos, kurie prašo paramos. Tai ar aš dabar nusikaltėlis? Ar tie, kurie teikia paramą, gali būti įvardijami kaip nusikaltėliai? Suprantama, kad ne“, – sakė vienas Santaros klinikų pacientų Juozas Laniauskas.
J. Laniauskas save vadina „pacientu iki gyvenimo pabaigos“, kuris yra „pririštas“ prie Santaros klinikų. Jau tuoj bus 11 metų, kai šiose klinikose jam buvo persodintos kepenys. 2007 m. gegužės 13 d. šią sudėtingą transplantacijos operaciją kartu su savo komanda atliko pats prof. K. Strupas.
„Gal ir banaliai nuskambės, bet mane palaiko tikėjimas. Tikėjimas, kad mes dar nesam visko praradę toj Lietuvoj, dar turime žmonių, kuriems ne titulai, ne pinigai ir ne valdžia yra svarbiausia, o žmogus. Būtent tikėjimas tokiais žmonėmis man suteikė jėgų ryžtis transplantacijai“, – teigė J. Laniauskas.
Ligoninės prestižas – tai, ką ji užsidirbo
Alytiškis Vidas Simanauskas prisiminė dienas, kai buvo gydomas Santaros klinikose. Prieš penkerius metus Santaros klinikose jis gydėsi kasos uždegimą ir įsitikino, koks puikus personalas čia dirba. Jis neabejojo, kad ši prestižinė ligoninė ir toliau bus toji sveikatos įstaiga, iš kurios mūsų šalies pacientai tikisi visko, kas geriausia.
„Pradžioje gydžiausi Alytuje, situacija nepagerėjo, ir tuomet atvežė mane į Santaros klinikas. Ten mane gydė ir konsultavo prof. K. Strupas. Buvau maloniai nustebintas, kaip gydytojas gali prie kiekvieno prieiti, pasakyti gerą žodį. Tokio jautrumo ir dėmesio niekur kitur nebuvau patyręs“, – prisiminė V. Simanauskas.
Jis taip pat netiki, kad prof. K. Strupui mesti įtarimai pasitvirtins.
„Šiais laikais labai dažnai yra išpučiamas muilo burbulas, ir vėliau iš to išeina tik šnipštas. Puikiai suprantame, jog tai yra raganų medžioklė, ir – anksčiau ar vėliau – burbulas subliukš. Nemanau, kad Santaros klinikų prestižas sumažės. Įstaiga yra profesionali, dirba geri specialistai ir ten besilankantys žmonės žino, jog gaus geriausias ir aukščiausią kokybę atitinkančias paslaugas“, – sakė V. Simanauskas.
Prisimindamas sunkias situacijas savo gyvenime, V. Simanauskas sakė, kad jį tokiais atvejais palaiko artimi žmonės. „Tuomet ir atsirenki, kas yra tikri draugai“, – savo patirtimi dalijosi alytiškis.
