Balandžio 15 d. apie 19 val. į Trakų ligoninę iš Elektrėnų sav., Vievio, namų, pristatyta moteris (gimusi 1981 m.), kuriai ligoninėje buvo pašalinta placenta.
Gydytojai pranešė, kad atliekant placentos šalinimo procedūrą vaisiaus jau nebuvo. Kilus įtarimams pacientė gydytojams paaiškino, kad persileidimas įvyko gerokai anksčiau, prieš kelias savaites (kovo 27 dieną).
Tuo metu ji buvusi namuose ir vietoje kvietusi greitąją medicininę pagalbą ji vaisių užkasė namo kieme.
Trakų ligoninės laikinai direktoriaus pareigas einanti Aušra Koršunova patvirtino, kad šiuo metu ligoninėje tikrai yra gydoma persileidimą patyrusi pacientė, tačiau daugiau detalių atskleisti negalėjo.
„Pacientė tikrai šiuo metu gydoma ligoninėje. Pasakyti, kokia buvo nėštumo savaitė kai įvyko persileidimas pasakyti kol kas negalime – šiuo metu placenta išsiųsta tyrimui, bet dar neaišku, ar ji iš viso bus tinkama tirti.
Kol kas tik žinome, kad pacientė greitąją medicininę pagalbą išsikvietė pati, pasak jos praėjus daugiau nei 2 savaitėms. Tačiau tikslesnės aplinkybės paaiškės tik įvykdžius tyrimą“, – teigė A.Koršunova.
Šiuo metu įvykis tiriamas.
Persileidimo požymiai
Persileidimu vadinamas savaiminis vaisiaus praradimas iki 22 nėštumo savaitės dėl negyvo vaisiaus pasišalinimo. Skaičiuojama, kad maždaug 10-15 proc. visų nėštumų baigiasi persileidimais. Kraujavimas ir skausmai, primenantys mėnesinių skausmus, yra dažniausi persileidimo simptomai.
Jis gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Įtakos jam gali turėti tiek pačios motinos ligos, tiek ir vaisiaus patologija. Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti.
Persileidimas gali įvykti ir sutrikus hormonų pusiausvyrai ar dėl infekcinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, raudonukė. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida.
Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo.
Kaip žinoti, kad gresia persileidimas?
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama.
Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti.
Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Prasidedantis persileidimas
Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas.
Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo. Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu.
Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
Dalinis ir visiškas persileidimas
Dalinis persileidimas – jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais.
Visiškas persileidimas – tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.
Visiško persileidimo požymiai – sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
Ankstyvas ir vėlyvas persileidimas
Ankstyvas persileidimas yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje.
Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas.
Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai. Vėlyvas persileidimas įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų.
Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme – per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo.
Vėlesnio persileidimo požymiai – kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė yra neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Vėlyvas persileidimas vyksta panašiai, kaip ir gimdymas: nubėga „vandenys“, išsiplečia gimdos kaklelis, išstumiamas vaisius, o po to ir placenta.
