Kiekvienam Lietuvos piliečiui priklauso nemokami bendrieji kraujo tyrimai. Šių tyrimų pagalba galite sužinoti, ar organizmui trūksta medžiagų, ar yra įtariama kokia nors liga, arba įsitikinti, kad esate sveikas.
Daugelis pacientų žino apie šią galimybę
Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, bendruosius kraujo tyrimus turi paskirti šeimos gydytojas, nes pats pacientas kreiptis tiesiai į laboratoriją negali.
Apie šią galimybę savo pacientus informuoja gydytojai, todėl vis daugiau pacientų atvyksta norėdami juos atlikti profilaktinius tyrimus.
„Tyrimai yra paskiriami atsižvelgiant į paciento nusiskundimus ir sveikatos būklę. Pacientai taip pat gali atlikti ir kitus kasmetinius nemokamus tyrimus, kurie priklausomai nuo amžiaus grupės finansuojami iš privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų pagal prevencines programas.
25-60 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis mėginys dėl gimdos kaklelio vėžio, 50-69 m. kartą per 2 metus atliekama mamograma (krūtų patikra dėl vėžio).
50-69 metų vyrams kartą per 2 metus atliekamas PSA tyrimas dėl prostatos vėžio. Vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims nuo 50 iki 65 metų 1 kartą per metus atliekama širdies ir kraujagyslių prevencinė programa, o visi asmenys nuo 50 iki 74 metų 1 kartą per 2 metus yra tikrinami dėl storosios žarnos vėžio.“, – atsakė šeimos gydytoja.
Kokias ligas galima nustatyti kraujo tyrimo pagalba?
I.Juškienės teigimu, pagal bendrojo kraujo tyrimo rezultatus galima nustatyti mažakraujystę (anemiją) – būklę, kai sumažėja hemoglobino ir eritrocitų, bei įtarti anemijos priežastį.
Bendras kraujo tyrimas padeda orientuotis vertinant imuniteto būklę, padeda nustatyti organizmo infekciją bei atskirti, ar ji yra virusinė, ar bakterinė. Taip pat šiuo tyrimu galima įtarti vitamino B12 trūkumą, įvairias kraujo ir kitas ligas.
„Gydymo įstaigos yra finansiškai skatinamos“
Anot VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Žydrūnės Baigienės, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų yra apmokamos gydytojų suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o tyrimai yra sudėtinė paslaugų dalis. Gydytojas gali atlikti tik tuos tyrimus, kurie priskirti jo kompetencijai.
„Šeimos gydytojo kompetenciją reglamentuoja ministro įsakymu patvirtinta Šeimos gydytojo medicinos norma, kurioje yra nurodyta, kokius tyrimus gali atlikti šeimos gydytojas (pavyzdžiui, bendrą kraujo, šlapimo, tam tikrus skydliaukės hormonų tyrimus).
Kokie veiksmai turi būti atliekami kasmetinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu nustato atskiras ministro įsakymas. Jame nurodyta, kad, pavyzdžiui, 6-7 metų amžiaus vaikams kartą per metus turi būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir tyrimas dėl helmintozių“, – pranešė Ž.Baigienė.
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos tvirtinimu, svarbu žinoti, kad siekiant gydymo įstaigą paskatinti aktyviau vykdyti konkrečias paslaugas yra numatyti papildomi mokėjimai už jų atlikimą bei gerų darbo rezultatų rodiklių vykdymą. Tai finansuojama PSDF biudžeto lėšomis.
Taigi, siekiant aktyvesnio profilaktikos paslaugų vykdymo, gydymo įstaigos yra finansiškai skatinamos už vaikų paruošimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms bei mokyklai, taip pat už vaikų iki 1 metų sveikatos priežiūrą, taip pat už vaikų imunoprofilaktiką.
Be to, gydymo įstaigoms yra papildomai PSDF biudžeto lėšomis mokama už vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumą bei prevencinių programų vykdymą.
