Pagal SAM sumanymą, ligonių kasos visai neskirs privačioms gydymo įstaigoms pinigų už antrojo ir trečiojo lygio medicinos paslaugas.
Kitaip sakant, asmuo, norėdamas greičiau sulaukti gydymo ar siekdamas kokybiškesnės pagalbos ir geresnių priežiūros sąlygų, turės iš savo kišenės sumokėti visą paslaugos kainą.
Tai esminis pakeitimas. Iki šiol ligonių kasos ir su privačiomis gydyklomis už pacientų gydymą atsiskaitydavo pagal valstybės nustatytus paslaugų įkainius, kurie nevisiškai padengia ir valstybinių bei savivaldybių gydymo įstaigų sąnaudas.
Vis dėlto pastarosios dar gali šiaip taip suktis ir nepakankamai ligonių kasų finansuojamos, nes dar gauna valstybės dotacijų pastatams statyti, renovacijai, medicinos įrangai, sulaukia europinių fondų paramos.
Tuo metu privatus sektorius, kuris dar ir stengiasi teikti aukštesnės kokybės gydymo paslaugas, dėl per mažų įkainių susidarančią pinigų spragą gali užkamšyti vieninteliu būdu – šalia ligonių kasų finansavimo imdamas papildomą priemoką iš pacientų.
Tokia tvarka, kai pacientui reikia apmokėti tik dalį gydymo paslaugos kainos, leidžia ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims kreiptis į privačias gydymo įstaigas.
Bet nutraukus finansavimą iš ligonių kasų tai taps tik turtingųjų privilegija, nes apmokėti visą gydymo kainą įstengs siauras daug uždirbančių žmonių sluoksnis, o ir jie rečiau naudosis privačių gydyklų paslaugomis.
Sveikatos apsaugos sistema dėl to netaps nei demokratiškesnė, visiems sudaranti vienodas sąlygas, nei jos paslaugos bus lengviau gaunamos.
Greičiau priešingai – nukentės tiek privačių, tiek valstybinių medicinos įstaigų pacientai.
Žinoma, nauja tvarka pirmiausia smogs privačioms gydykloms. Šis sektorius, išskyrus odontologijos ir plastinės chirurgijos paslaugas, Lietuvoje, lyginant su Vakarų šalimis, ir taip dar gana silpnai išplėtotas.
Prireikė nemažai laiko, kol įsikūrė ir įsigijo modernią įrangą kelios stambios privačios klinikos, galinčios teikti ir antrojo bei trečiojo lygio medicinos paslaugas.
Kuriant pacientams aukštą gydymo kokybę, jaukų aptarnavimą buvo investuota milijonai eurų, bet priėmus įstatymo pataisas bankroto grėsmė iškils ne vienai privačiai gydymo įstaigai, bet ir išsilaikiusios po šios atakos turės atsisakyti tolesnės plėtros, nes jų teikiamų paslaugų skaičius neišvengiamai sumažės.
Bet šių paslaugų poreikis nesumažės, tik pacientų srautai bus nusiųsti į valstybines ir savivaldybių gydymo įstaigas.
Su sveiku protu kertasi SAM aiškinimai, kad išstūmus iš rinkos privačias gydyklas pacientai kokybiškas antrojo ir trečiojo lygio medicinos paslaugas gaus valstybinėse gydymo įstaigose ir kažkokiu stebuklingu būdu netgi sumažės jose eilės, greičiau bus atliekamos planinės operacijos.
Stebuklais gali patikėti nebent mažamečiai, o realiai valstybinėse ligoninėse ir poliklinikose išaugus pacientų skaičiui eilės turėtų tik padidėti, nes dabar pustuštės tik kai kurios rajonų gydyklos.
Didžiausios šalies gydymo įstaigos niekaip neįstengia sutrumpinti eilių, nors SAM ir priėmė teisės aktus, nurodančius, per kiek laiko turi būti teikiama pagalba pacientui.
Kitaip ir būti negali, nes medicinos personalo nepadaugėjo, patalpos neišsiplėtė.
Be abejo, SAM tikisi, kad privačių gydyklų sąskaita pavyks papildyti valstybinių gydymo įstaigų biudžetą.
Galbūt ligonių kasos ir perves joms dalį šiuo metu privačioms gydymo įstaigoms tenkančių pinigų, bet nei pacientams, nei medikams iš to nebus naudos, o sveikatos apsaugos sistemą tai tik nususins.
Nekalbant apie galbūt išaugsiančias eiles, sveikatos apsaugos sistemai atsirūgs ir tai, kad valstybinei medicinai paslaugų kokybe neteks konkuruoti su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios daug kur gali būti pavyzdys.
Viltys, kad nauja tvarka leis medikams uždirbti daugiau, taip pat nepagrįstos.
Bet labiau tikėtinas priešingas efektas: dabar geri valstybinių gydymo įstaigų specialistai papildomų pajamų gali gauti iš privačių gydyklų, o nusausinus šį uždarbio kanalą jų paskatos emigruoti tik dar labiau išaugs.
Kyla ir klausimas, ar SAM užmačios atitinka Konstituciją. Ar nebus diskriminuojami piliečiai, kurie mokės privalomojo sveikatos draudimo mokestį, bet negaus už tai jokios paslaugos, nes pasirinkdami privačias gydyklas bus priversti patys padengti visą gydymo kainą?
Neaišku, ar įstatymo pataisos, diskriminuodamos privačias sveikatos priežiūros įstaigas, nepažeidžia privačios nuosavybės teisių, nenusižengia sąžiningos konkurencijos principams.
Be to, jau visiškai akivaizdu ir tai, kad iš paciento atimama teisė rinktis gydymo įstaigą.
Dabar Seimas spręs, ar priimti su pacientų, medikų, sveikatinimo paslaugų teikėjų organizacijomis nederintas įstatymo pataisas. Tai bus ir savotiškas testas, ar politikai dar girdi visuomenės balsą.
