200 tūkst. pacientų turės pakeisti vaistus
Vaistų kainynas atnaujinamas kas metų ketvirtį. Šiuo metu galioja 2018 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs kainynas. Iš viso pirminiame naujo kainyno projekte, paskelbtame šių metų gegužės 11 d., pateikta 1950 vaistinių preparatų.
Patvirtintame kainyne liko 1584, nes 366 vaistiniai preparatai neatitiko tvarkos reikalavimų. Daugiau nei 200 vaistinių preparatų, neatitikusių LR Vyriausybės tvarkos, palikti dėl išskirtinumo ir būtinumo pacientams gydytis.
„Naujojo kompensuojamųjų vaistų kainyno įsigaliojimo procesas kiek užtruko. Tvarka ir sąlygos yra visiškai naujos. Sumažėjo tiek gamintojų, tiek vaistų. Buvo tam tikrų išimčių, ir nemažai jų buvo priimtos atskirais sprendimais.
Mūsų asociacijos skaičiavimais, kainyne neliko beveik ketvirtadalio kompensuojamųjų vaistų, kuriais lėtines bei sunkias širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, onkologines bei kitas ligas gydėsi 200 tūkstančių pacientų.
Jie turės pakeisti bent vieną iš vartojamų vaistų bei įpročius. Gydytojams pagal ministro įsakymą taip pat yra numatytos išimtys: vieni medikamentai bus skiriami tik gydymo tęsimui, o naujiems pacientams bus išrašomi kiti“, – teigė Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
Svarbu diabetu sergantiems asmenims
Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, pacientams blogiau, nes mažėja vaistų pasirinkimas, todėl pacientams gali reikėti koreguoti gydymo planą. Medikams bus daugiau darbo.
„Tai ypatingai svarbu tiems, kurie serga keliomis ligomis, mat tokiu atveju reikia vaistus derinti tarpusavyje. Be to, tai labai palietė ir diabetu sergančius žmones.
Net dviems insulinams ir vienam leidžiamam II tipo diabeto vaistui yra įvesti apribojimai. „Tresiba“, „Levemir“ ir „Victoza“ vaistinius preparatus gydytojas galės ir toliau skirti, bet tik tęstiniam gydymui, o naujiems pacientams šie vaistai jau nebus išrašomi.
Tai labai riboja tiek gydytojų darbą, tiek pacientų gyvenimo kokybę. Nėra lengva vaistus paskirti ir prie jų prisitaikyti, nes vieniems prisitaikymas užtrunka iki mėnesio ar net pusmečio“, – pabrėžė V.Augustinienė.
Situacija pablogėjo ir širdininkams
Su kiekvieno vaisto atsiradimu kažkurie kiti vaistai dingsta iš sąrašo. Dabar tai palietė vaistus, kurių vienoje tabletėje yra 2 ar 3 veikliosios medžiagos. Ypatingai tai aktualu širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Kardiologai teigia, kad norint sureguliuoti kraujospūdį kartais skiriami net 2–5 skirtingi medikamentai su veikliosiomis medžiagomis.
Vieni dažniausiai vartojamų kompensuojamųjų vaistų, gydančių širdies ir kraujagyslių ligas, yra su metoprololio ir nebivololio veikliosiomis medžiagomis. Tačiau ankstesniame vaistų kainyne metoprololio buvo 22 rūšys, o dabar liko tik 13. Nebivololio buvo 10 rūšių, o naujame kainyne liko 6.
Nepaisant to, kad nei viena kompensuojamųjų vaistų veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta, V.Augustinienė teigia, kad tai vis vien yra nemenka problema, nes ne kiekvienas vaistas, kad ir su ta pačia medžiaga, tinka kiekvienam pacientui, todėl turi būti paliktas pasirinkimas.
„Valstybinė ligonių kasa tik ir skelbia, kad sumažėjo kainos, bet jie nepasako, kad kai kurios farmacijos įmonės paprasčiausiai nenuleido kainos ir todėl tie vaistai nepateko į kainyną. Visgi rinkoje šie medikamentai dar gali būti, o žmogus bus priverstas pirkti jį už pilną kainą, tad situacija nepagerėjo.
Vienur galbūt priemokos pamažėjo, bet padidėjo kitur. Tikėtina, kad liepos 12 d. žmonės, neradę vaistinėse savo įprastų vartojamų vaistų, sukels didžiulį sąmyšį“, – svarstė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Jos teigimu, liko pigesni vaistai, kainuojantys po keletą eurų ir mažiau, o visi brangiausi buvo pašalinti iš kainyno. Todėl pacientams teks mokėti daugiau, norint įsigyti šiuos medikamentus, arba reikės koreguoti gydymą, tačiau kol asmuo prisitaiko prie vaistų reikia nemažai laiko, nes kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į vienus ar kitus vaistus.
Nei viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Irmos Medžiaušaitės, tyrimai rodo, kad Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu dažniausiai naudoja kompensuojamuosius širdies ir kraujagyslių ligų, nervų sistemas, virškinimo traktą ir metabolizmą, kraujotakos, hormonus, skeleto-raumenų sistemas veikiančius vaistus. Šie vaistai yra populiarūs visus metus.
„Pažymime, kad nė viena kompensuojamųjų vaistų veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš III ketvirčio vaistų kainyno, todėl pacientai galės gauti jiems gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus.
Sudarant naująjį kainyną, nebuvo išbrauktas ir nė vienas plačiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, kurių receptų yra išrašoma daugiausia. Daugiausiai receptų pagal bendrinį pavadinimą, pvz., išrašoma vaistų metoprololis ir nebivololis“, – tvirtino I.Medžiaušaitė.
Naujo vaistų kainyno privalumai
Šių metų liepos 12-ąją įsigaliosiančiame naujajame kainyne įvedama maksimali priemoka arba vadinamosios priemokų „lubos“ už kompensuojamuosius vaistus. Specialistai teigia, kad pacientų priemokos kompensuojamiesiems vaistams per metus sumažės apie 7,3 mln. eurų, o vaistų prieinamumas išliks kaip ir iki šiol (nes neišbraukiama nė viena veiklioji medžiaga).
„Lubos“ arba maksimalios priemokos taisyklė galios vaistams, kurie kompensuojami 100 proc. Priemokos riba nuo šiol negalės būti didesnė nei 20 proc. vidutinės kompensuojamosios vaistų kainos, tenkančios 1 receptui, kuri šiuo metu siekia apie 4,11 Eur. Vadinasi, net ir už pačius brangiausius vaistus pacientai primokės ne daugiau kaip iki 4,11 Eur.
„Jeigu vaistai yra kompensuojami 90 proc., 80 proc. – tuomet yra galima didesnė paciento priemoka. Pavyzdžiui, jeigu vaistas kainuotų 11 eurų, o bazinė jo kaina būtų lygi 10 eurų, esant 100 proc. kompensacijai pacientas primokės 1 eurą, kompensuojant 90 proc. – 2 eurus, 80 proc. – atitinkamai 3 eurus. Specialistų teigimu, tam tikrais išskirtiniais atvejais paciento priemoka gali viršyti nustatytas „lubas“ – jei gamintojas nesutiko mažinti kainos, o vaistas yra būtinas pacientams ir negali būti pakeistas kitu.
Įvedus naują tvarką taupys ne tik pacientai. Skaičiuojama, kad 2018 m. III ketvirtį taip pat bus sutaupyta apie 1,8 mln. Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Specialistų teigimu, už sutaupytas PSDF biudžeto lėšas galima bus pagelbėti daugiau pacientų, t. y. kompensuoti daugiau vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti inovatyvių vaistų“, – pasidalino informacija Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Nauja kainodara buvo nukreipta į konkurencijos didinimą tarp vaistų gamintojų. Tokiu keliu jau žengė daugelis Europos Sąjungos šalių – tarp jų ir Skandinavijos šalys.
