Slaugytojai atskleidė, kodėl pacientai negauna to, kas jiems priklauso

Slaugos specialistai ne kartą dalyvavo diskusijose su politikais dėl jų esamos situacijos. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės Danutės Margelienės teigimu, slaugytojų problemos nesikeičia dešimtmečiais ir viskas susiję su pacientų gerove.

Slauga.<br>Lrytas.lt koliažas
Slauga.<br>Lrytas.lt koliažas
Slauga.<br>V.Balkūno nuotr.
Slauga.<br>V.Balkūno nuotr.
Slauga.<br>V.Balkūno nuotr.
Slauga.<br>V.Balkūno nuotr.
Slauga.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Slauga.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Slauga.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Slauga.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 13, 2018, 12:20 PM, atnaujinta Aug 13, 2018, 1:11 PM

„Kuo daugiau pacientų skundų sulaukiame, tuo labiau gilinamės į priežastis ir žinome, kad dažniausiai viskas remiasi į tai, kad pacientai negauna pakankamai slaugytojų dėmesio“, – pripažįsta D.Margelienė.

Jos teigimu, Lietuvos slaugytojų darbo sąlygos ir situacija labai priklauso nuo įstaigos įgyvendinamos politikos ir vadovo. Ji pastebi, kad ši situacija nėra kontroliuojama ir aukščiausiu politiniu lygiu, todėl dažnai priimami paviršutiniški sprendimai ir taupoma slaugytojų sąskaita.

Vienas rūpinasi 25 pacientais

D.Margelienė papasakojo apie slaugytojų darbo sąlygas ir kasdienybę. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje dirbo 22 099 praktikuojantys slaugytojai

„Įsivaizduokite vien skirtumą, kaip atrodytų darbas su penkiais pacientais ir 25, kai jais rūpinasi tik slaugytoja, be jokios padėjėjos. Lietuvoje realybė tokia, kad vienas dirba su 25, iš kurių 95 proc pacientų nevaikšto. Juos reikia pavalgytinti, žaizdas perrišti, kitiems reikalinga pragulų profilaktika, tai tiesiog alinantis darbo krūvis.

Slaugytojai skuba, pavargsta, bijo suklysti, o tada ir suklysta, patys suserga, neretai ir psichologinėmis ligomis. Verta paminėti kitą liūdną dalyką: slaugytojų amžiaus vidurkis – 59 metai“, – pasakojo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė.

Jos teigimu, tik 10 proc. slaugytojų – jaunesni nei 50 metų. O jaunus žmones atbaido sunkus darbas ir mažas darbo užmokestis.

„Jaunas žmogus ateina su dideliais lūkesčiais, nes čia ir dabar kuria savo gyvenimą, todėl 400 eurų alga tikrai neatperka tų lūkesčių. Tačiau atlyginimo dydis priklauso nuo įstaigos tipo, skyriaus ir įstaigos vadovo. Būtent todėl atlyginimai svyruoja nuo 340 iki 600 eurų“, – sakė slaugytojų atstovė.

Kalbėdama apie atlyginimų skirtumus D.Margelienė tvirtino, kad žadėtas algų kėlimas irgi vyko skirtingai: esą gydytojams algos padidintos tris kartus, o slaugytojams – vos pusantro karto.

Gauna tik būtiniausias paslaugas

Didesnė alga – geresnė nuotaika. Kas galėtų su tuo nesutikti? D.Margelienės teigimu, slaugytojų svajonė – 1300 eurų alga. Tiek gaudami specialistai, pasak slaugytojų atstovės, ne tik jaustųsi oriai savo darbe, bet ir neemigruotų. O šiuo metu jaunų specialistų išvyksta nemažai.

„Skurdas yra baisus dalykas. Jis paveikia labiau, nei galima pamanyti. Tikriausiai galima sakyti, kad tai atsispindi ir skunduose. Pacientai neištveria ir praneša apie slaugytojų klaidas. Nors iš tiesų pacientai net nežino, kad jiems priklauso daugiau slaugos paslaugų, nei jie gauna dabar.

Jeigu ligoninėje būtų 5 ar 6 slaugos paslaugų laukiantys pacientai, slaugytoja galėtų juos pakalbinti, dažniau prieti, padėti, o dabar ji lekia, tik būtiniausias procedūras atlieka ir tokiam šiltam psichologiniam artumui su pacientu neturi galimybės. Dabar vienas darbuotojas atstoja 2 ar net 3 žmones“, – tikino slaugytojų atstovė.

Jos teigimu, vidutiniškai kiekvienoje Lietuvos įstaigoje trūksta po 20 slaugytojų, o nekvalikifkuotas darbuotojas niekada to negalėtų atstoti.

„Remiuosi tarptautiniais pavyzdžiais, užsienyje mačiau visai kitokią situaciją. Bet manau, kad pas mus irgi galima per socialinį dialogą geresnes sąlygas išsiderėti. Šiuo metu vyksta reorganizacijos, todėl ypač dideliu krūviu slaugytojai dirba slaugos ir palaikymo stacionaruose, ten dėl lėšų stygiaus išvis mažai darbuotojų“, – sakė slaugytojų atstovė.

Lietuvoje ne kartą buvo paviešinti atvejai, kai slaugytojai netinkamai elgdavosi su pacientais. Ir ne kartą skambėjo paaiškinimas, kad trūksta darbuotojų.

Aiškinsis, kodėl atlyginimai didėjo ne visiems

Liepos mėnesį vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) susitikimas su medicinos darbuotojų atstovais dėl atlyginimo didinimo. Praėjus beveik trims mėnesiams po pasirašyto kolektyvinių derybų susitarimo tarp profesinių sąjungų bei SAM ministro Aurelijaus Verygos atlyginimų klausimai – vis dar pagrindinė diskusijų tema.

Kaip skelbia ministerija, po Valstybinės ligonių kasos pateiktos informacijos analizės paaiškėjo, kad gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondai nuo šių metų gegužės 1 dienos padidėjo vidutiniškai 20 proc. Numatytos ir skirtos papildomos lėšos darbo užmokesčio fondui (DUF) didinti pasiekė gydymo įstaigas ir įstaigų vadovai turėjo galimybę padidinti darbo užmokestį asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams.

Kaip nurodė ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė atsiųstame pranešime, situacija šalies gydymo įstaigose yra labai įvairi. Kai kurios įstaigos panaudojo tik dalį papildomai gautų tikslinių lėšų, kai kurios – visas, kai kurios – nepanaudojo.

Analizė parodė, kad darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams gegužės mėnesį didėjo: vieniems mažiau, kitiems daugiau, o kai kuriems jis didinamas nebuvo.

Teritorinių ligonių kasų specialistai informavo, kad pateikė užklausas įstaigomis, kurių darbuotojams darbo užmokestis didėjo itin mažai arba visai nedidėjo.

Pasiaiškinimų dėl to buvo įvairių. Didelė dalis įstaigų pažymėjo ir tai, kad šių metų I ketvirtį išmokėti priedai labai padidino sausio–balandžio mėnesių vidutinį vieno mėnesio DUF, todėl pasirinkta DUF didėjimo vertinimo metodika neleidžia tiksliai įvertinti gegužės mėnesio darbo užmokesčio padidėjimo.

Todėl darbo grupė nusprendė palyginti praėjusių metų lapkričio ir šių metų gegužės mėnesio darbo užmokesčio duomenis, kad galėtų objektyviai įvertinti situaciją, darbo užmokesčio pokyčius ir tuomet kreiptis dėl oficialių pasiaiškinimų į įstaigas, kurios savo darbuotojų darbo užmokesčiui didinti panaudojo mažiau nei 50 proc. papildomai skirtų lėšų.

Skelbiama, kad gauta informacija bus svarstoma kitame darbo užmokesčio monitoringo darbo grupės posėdyje. O medikų atlyginimų situaciją nutarta stebėti nuolat, taip siekiant užtikrinti, kad tikslinės lėšos ir ateityje tikrai pasiektų medikus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.