Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad dehidratacija gali pakenkti ne tik fiziškai, bet ir sukelti kognityvinės funkcijos sutrikimus.
Sunku susikaupti
Remiantis Gruzijos technologijos institute atliktu tyrimu, vos kelios valandos aktyvaus judėjimo karštyje, ypatingai negeriant jokių skysčių ir nieko nevalgant, gali paveikti gebėjimą susitelkti.
Tyrėjai pastebėjo, kad esant skysčių trūkumui žmonėms labai sunku atlikti monotoniškas užduotis arba testus, reikalaujančius kreipti didesnį dėmesį į detales.
Tokios funkcijos kaip sudėtingų problemų sprendimas, koordinacija ir dėmesio sutelkimas buvo paveiktos labiausiai, o veiklai, susijusiai su greitu reagavimu, skysčių trūkumas įtakos neturėjo.
„Paprasčiausios reakcijos laiką matuojančios užduotys nekėlė sunkumų, net kai dehidratacija sustiprėjo, bet sudėtingiausia buvo atlikti pratimus, kuriems reikia ypatingo dėmesio sutelkimo“, – sakė viena iš tyrimo autorių, mokslų daktarė Mindy Millard-Stafford.
Anot tyrėjų, daugiausiai dėmesio stengiamasi skirti ilguose posėdžiuose, automobilio vairavime bei dirbant monotonišką darbą karštoje gamykloje.
Esant skysčių trūkumui, šie gebėjimai sumenkėja, o sutrikusi kognityvinė funkcija gali pabloginti gyvenimo kokybę, pranešama interneto svetainėje healthline.com.
Šilumos įtaka
Norėdami suprasti, kaip šiluma paveikia kognityvinę funkciją, mokslininkai išanalizavo 33 mokslinių darbų, kuriuose dalyvavo 413 žmonių, duomenis. Tyrėjų komanda tikrino smegenų vykdomąsias funkcijas, dėmesį, motorinę koordinaciją ir reakcijos laiką atliekant tam tikras užduotis.
Kai dalyviai neteko daugiau vandens, jie padarydavo gerokai daugiau klaidų užduotyse, reikalaujančiose dėmesio. Pavyzdžiui, pratimai, kurie buvo pasikartojantys ir banalūs, kaip mygtuko spaudinėjimas kelias minutes, kėlė nemažai keblumų.
Nors mokslininkai tiksliai nežino, kada atsiranda kognityvinės funkcijos sutrikimai, jie atlieka tyrimus, kuriuose dalyvauja asmenys, netekę nuo 1 iki 6 procentų kūno masės dėl dehidratacijos. Be to, jie nustatė, kad sunkiausi sutrikimai prasideda netekus 2 proc.
Palaikykite skysčių pusiausvyrą
Pirmieji skysčių trūkumo požymiai yra troškulys, pykinimas, galvos svaigimas bei skausmas. Kai dehidratacija nėra veiksmingai gydoma ir jai neužkertamas kelias, žmogui gali prireikti skubios pagalbos.
„Vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė dehidratacijos rizika, nes jų troškulio jausmas dažniausiai būna sutrikęs. Jaunesni vaikai ir kūdikiai taip pat patiria didelį skysčių trūkumo pavojų, nes jų bendras svoris yra mažesnis ir jie greičiau netenka skysčių“, – įspėjo skubiosios medicinos gydytojas Robertas Glatteras.
Nors ir svarbu palaikyti skysčių pusiausvyrą, tai būtina daryti atsargiai, nes geriant per daug vandens gali kilti hiponatremija ir sumažėti druskos bei natrio kiekis kraujyje. Kai kuriais atvejais tai gali sukelti smegenų patinimą ar net priepuolius.
Tinkamas skysčių pusiausvyros palaikymas ir valgymas yra du paprasti žingsniai, padėsiantys apsisaugoti nuo dehidratacijos.
Stenkitės nesportuoti per karščius, tai geriausia daryti prieš saulei pakylant arba jai nusileidus. Be to, nepamirškite dėvėti šviesios spalvos rūbus ir galvos apdangalą.
