Šeši skirtinguose šalies miestuose gyvenantys žmonės kentėjo nuo įvairių žalingų įpročių, pavyzdžiui, besaikio valgymo, svaigalų.
Vieną dieną jie nusprendė pabandyti atsikratyti priklausomybių.
Per penkis laidos „Gyvenimo sparnai“ filmavimo mėnesius jos herojai darė viską, kad pasikeistų: sportavo, rūpinosi mityba, konsultavosi su psichologais, psichoterapeutais ir kitais specialistais.
Laidos vedėjai sporto treneris Ignas Bakėjus ir asmeninio tobulėjimo konsultantas Mindaugas Vidugiris pripažino, kad kai kurių herojų pasiekti rezultatai viršijo drąsiausius lūkesčius ir sujaudino iki širdies gelmių.
„Filmavimo komanda labai sirgo už visus dalyvius, o rezultatas po pusės metų darbo buvo visiškai netikėtas. Net nebūčiau pamanęs, kad viskas taip pasisuks ir žmonės taip stipriai eis į priekį“, – neslėpė M.Vidugiris.
Labiausiai jį pribloškė statybininko Juozo iš Garliavos pokyčiai. „Juozas turėjo labai rimtų bėdų dėl alkoholio, todėl nusprendėme jį pusei metų išsiųsti į Meikštų reabilitacijos centrą.
Buvau įsitikinęs, kad jis geriausiu atveju išsilaikys dvi savaites ir išvažiuos namo, bet praėjo pusmetis ir jis vis dar reabilitacijos centre.
Neseniai su juo susitikome. Juozas atrodo gal dešimt metų atjaunėjęs, pradėjo visai kitaip kalbėti“, – žavėjosi M.Vidugiris.
I.Bakėjui labiausiai įsiminė taip pat dėl alkoholio bėdų turėjusi Tatjana.
Moteris užtikrintai ėmėsi pokyčių: lankė visas paskaitas ir seminarus, nesispyriodama vykdė nurodymus.
Vis dėlto didžiausias laimėjimas – pasikeitę santykiai su vyru. Iš pradžių skeptiškai į žmonos norą keistis žiūrėjęs sutuoktinis ilgainiui pats atkuto ir paprašė profesionalios pagalbos.
Trenerį I.Bakėjų sužavėjo ir dalyviams padėję specialistai. „Buvo ir pilkųjų kardinolų, kurie nenorėjo afišuotis, rodytis laidoje, bet teikė nemokamas konsultacijas“, – pasakojo I.Bakėjus.
Pašnekovų nuomone, „Gyvenimo sparnai“ ne tik įkvepia žiūrovus imtis pokyčių, bet ir šviečia.
Jie įsitikinę, kad bet kokia priklausomybė tėra pasekmė, o jos priežastys – pašliję santykiai, neįgyvendintos svajonės, vaikystės traumos.
Todėl labai svarbu, kad laidos dalyviai dalijosi savo istorijomis.
„Į „Gyvenimo sparnus“ einama ne sužibėti ar tapti žvaigžde. Žmonės čia atveria širdį, pasakoja savo istorijas ir tai daro ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų, kuriuos tai galėtų įkvėpti imtis permainų“, – sakė I.Bakėjus.
