Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai neigia gandus, kad dėl reformos bus uždarinėjamos ligoninės ir netgi priešingai – žada jas stiprinti.
Rajonų ligonines verčia į slaugos
Kitų metų pradžia – dar vienos valstiečių parengtos reformos startas. Savivaldybės skaičiuoja, kad kitais metais gydymo neliks mažiausiai 15-oje rajonų. Mažosiose rajonų ligoninėse bus teikiamos tik slaugos paslaugos ir šeimos gydytojo konsultacijos, o terapinio gydymo paslaugų tiesiog neliks, rašoma Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos išplatintame pranešime spaudai.
„Liks įdomus ligi šiol Lietuvoje nematytas darinys – slaugos ligoninė plius konsultacijos poliklinikoje, bet nepagalvota, kaip tas pacientas, pavyzdžiui, sunegalavusi močiutė pasieks ir papuls į didmiesčio ligoninę arba kaip ji grįš namo, net jeigu ir nugabens greitosios pagalbos automobilis“, – sakė į Seimą kartu su kitų gydymo įstaigų atstovais atvykęs Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.
„Jeigu reforma daroma žmonių gerovei, tai visai neaišku, kodėl prievarta reikia naikinti ligonines, kurios dabar sėkmingai išsilaiko iš teikiamų gydymo paslaugų“, – sako socialdemokratas Juozas Olekas.
Socialdemokratų frakcijos kvietimu į Seimą atvykę medikai tvirtino, kad rajonų ligoninės verčiamos į slaugos, nors tuose rajonuose netgi nėra slaugos poreikio.
„Mūsų ligoninėje yra parengtos 69 slaugos lovos, o realiai per visus metus gulėjo 52 pacientai. Slaugos lovų reikia didžiuosiuose miestuose, o tokiame kaip mūsų rajone netrūksta“, – sakė Kaišiadorių ligoninės vadovė Edita Skarakodienė.
Tuo metu visų kitų gydymo paslaugų, kai neužtenka šeimos gydytojo konsultacijos mažesnio rajono gyventojas turės vykti ieškoti į didmiesčių ligonines.
„Mes suteikiame apie 11 tūkstančių atvejų skubios pagalbos paslaugų per metus, tai kiek reikės greitųjų, kad tiek žmonių nuvežtų į tas didžiąsias ligonines, ir kokia situacija bus jose, kai iš kiekvieno rajono bus vežama tiek papildomų pacientų“, – klausimus kėlė Prienų ligoninės vadovė Jūratė Milaknienė.
Ligoninių atstovai prognozuoja, kad kitais metais dėl reformos darbo neteks šimtai medikų, specialistų. Pavyzdžiui, Molėtų ligoninėje 60 medikų liks be darbo, Prienuose – 90.
Žada teikti savo pasiūlymus
Kaip rašoma pranešime spaudai, socialdemokratus stebina tokia valdančiųjų reformų politika, nukreipta prieš regionų gyventojus.
„Norime, kad rajonuose kurtųsi jaunos šeimos, verslas, kuo patogiau gyventų mūsų senjorai, o kai naikinamos gydymo arba švietimo paslaugos, tai skatinamas atvirkštinis efektas, ta pati emigracija iš regionų. Kodėl tuomet valstiečiai žadėjo mažinti regionų atskirtį?“ – klausia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.
Socialdemokratai ketina teikti savo siūlymus sveikatos apsaugos sistemos pertvarkai. Siūlys rajonuose išsaugoti bazines gydymo paslaugas, tai yra – skubiąją pagalbą, vidaus ligų, pagyvenusių pacientų gydymą.
„Jeigu žmogui reikia gydyti ligą ar traumą, tą gydymą jis turėtų gauti savo gyvenamojoje teritorijoje, o ne kažkur. Tokios pertvarkos, apie kurias kalbama dabar, yra tiesiog nepatogu, brangu ir neefektyvu. Panašu, kad valdantiesiems iš regionų svarbūs pasidarė tik didmiesčiai, nors ir čia kils problemų, kai plūstels tūkstančiai rajonų gyventojų“, – sako Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Ne toks struktūrinių reformų tikslas“
Paprašyta pakomentuoti kaltinimus, sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė pakartojo tai, kas ne kartą buvo sakyta – SAM vadovybė neplanuoja uždaryti nė vienos šiuo metu veikiančios ligoninės. Esą tai nėra struktūrinių reformų tikslas.
„Priešingai, kaip tik planuojama sustiprinti gydymo įstaigas regionuose, išgryninus reikalingiausias paslaugas ir taip išryškinus jų stiprybes, padėti tapti labiau konkurencingoms. Juk labai svarbu mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir nustoti merdėti.
Taigi ministras Aurelijus Veryga kaip tik mato galimybę jas išsaugoti ir sustiprinti, priešingai nei konservatoriai, kurie savo rinkimų programoje nurodė, jog nemato šviesios ateities mūsų šalies gydymo įstaigoms“, – komentavo L.Bušinskaitė-Šriubėnė
Anot patarėjos, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga supranta, kad tik pertvarkius dabartinę sveikatos sistemą, galima užkirsti kelią ateityje bet kokiems ketinimams ir bandymams uždaryti įstaigas ar kitaip jas žlugdyti, pasikeitus politinei valdžiai – valdantiesiems.
„Taigi sveikatos sistemos reforma yra ir būdas apsaugoti gydymo įstaigas nuo jų uždarymo, t. y. durų užkalimo lentelėmis ar leidimo užsidaryti natūraliai nieko nedarant. Juk žvelgiant į buvusių Vyriausybių istoriją, tokių pamąstymų būta“, – pažymėjo pašnekovė.
Ministro prasti reitingai negąsdina
L.Bušinskaitės-Šriubėnės teigimu, labai svarbu suprasti ir tai, kad ši reforma ne tik leis užtikrinti, kad visi Lietuvos žmonės galėtų gauti jiems reikiamą kokybišką gydymą arčiau namų, bet ir užtikrinti sistemos stabilumą, tvarumą, adekvatų medikų atlyginimų augimą.
„Sveikatos reforma leistų užtikrinti kokybiškas ir prieinamas gydymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams. Ne kartą buvo minėta, kad šiuo metu ne visos gydymo įstaigos gali tokias paslaugas užtikrinti, todėl, įvertinus jų galimybes, potencialą bei gyventojų poreikius, kai kurios gydymo įstaigos būtų perprofiliuojamos taip, kad veiktų efektyviai, teiktų pacientams maksimalią naudą ir atitiktų regionų gyventojų poreikius.
Tam, kad gydymo įstaiga galėtų teikti pacientams tam tikras paslaugas, ji turi atitikti keliamus kokybės reikalavimus. Pavyzdžiui, gimdymus priimti ar atlikti tam tikras operacijas gali tie medikai, kurie tai daro nuolatos, o ne vos kelis kartus per metus. Tad paslaugų teikimas priklauso nuo daugelio veiksmų: medikų kvalifikacijos, pacientų srautų ir kt.
Be to, ministras ne kartą buvo išsakęs nuomonę, kad sveikatos sistemos reforma yra būtina, reikalinga, neišvengiama ir neatidėliotina. Ir labai gaila, kad iki šiol buvusios Vyriausybės bei sveikatos ministrai to nesiryžo imtis bijodami prastų politinių reitingų. Tai turėjo būti padaryta jau prieš keliolika metų. Deja. Lietuva tik vėluoja su šia svarbia struktūrine reforma.
Tuo metu ministras A.Veryga nebijo prastų reitingų ir yra pasiryžęs gelbėti sveikatos sistemą, nes jis supranta, kad dabar jau yra tas metas, kai nebėra kur trauktis ir laukti, reikia imti ir daryti. Tik svarbu, kad tokiam darbui būtų suteikti reikiami įrankiai, tai yra reikalingi teisės aktų pakeitimai, kuriuos ministras ir parlamentaras A.Veryga su kitais Seimo nariais jau yra registravęs Seime“, – paaiškino patarėja.
