Svarbu aptarti poreikius ir sudaryti tinkamas sąlygas „Psichikos negalia ar sunkumai nėra šalia universiteto, jie yra universitete, tik mes apie tai nekalbame“, – sakė konferenciją pradėjusi VU bendruomenės reikalų prorektorė Birutė Švedaitė, pabrėžusi, kad vienintelis kelias išeiti iš šešėlio – nuoširdus kalbėjimas ir problemos pripažinimas. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Jonas Ruškus, su auditorija bendravęs per „Skype“, pastebėjo, kad konferencijos pavadinimas parinktas iš tikrųjų taikliai. „Psichikos, arba psichosocialinę negalią turintys žmonės dažnai lieka visuomenės šešėlyje: jie laikomi netinkamais studijuoti, rinktis norimą profesiją, į juos žiūrima iš medicininės perspektyvos, matoma tik liga, atitinkamai suponuojami šių žmonių negebėjimai, negalėjimas prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų“, – pripažino J. Ruškus.
Pasak jo, 2006 m. priimta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija keičia supratimą apie negalią, įskaitant ir psichosocialinę. „Konvencija kviečia nustoti į žmones žiūrėti per medicininę prizmę, gailesčio, globos prizmę, o visų pirma akcentuoja pagarbą prigimtiniam žmogaus orumui ir kviečia matyti žmonių įvairovę“, – sakė profesorius.
J. Ruškaus teigimu, svarbu pripažinti kiekvieno studijuojančiojo orumą, teisę būti nediskriminuojamam dėl negalios ir sudaryti tinkamas sąlygas studijuoti lygiomis teisėmis su visais. „Labai svarbu susitikti su žmogumi ir aptarti, kokie jo poreikiai, kokių gali būti kliūčių, kaip padėti, kad studijos būtų sėkmingos, – akcentavo J. Ruškus. – Būtina suprasti, kad kievienas atvejis unikalus, kiekvieno poreikiai skirtingi“.
Profesorius pažymėjo, kad efektinga yra mentorystės programa – mentoriai yra tie žmonės, kurie gali užtikrinti ryšį tarp studijuojančiojo ir administracijos, dėstytojų. Itin svarbus studijų proceso individualizavimas, lankstus požiūris į auditorinių valandų organizavimą. „Galima sudaryti galimybę atlikti individualias užduotis, didesnes užduotis skaidyti į smulkesnes, jei reikia, per paskaitą leisti auditorijoje būti atskirai, naudoti asmeninį kompiuterį, ausines, galbūt leisti nedalyvauti diskusijose ar kitose veiklose, svarbu, kad studijos būtų be prievartos. Taip atsiveria galimybės studijų metodų įvairovei, pačių užduočių įvairovei, nes įvairovė yra tai, iš ko laimi visi – ir dėstytojai, ir studentai“, – sakė J. Ruškus.
Dažniau kreipiasi pagalbos
VU Filosofijos fakulteto Psichologinių konsultacijų ir mokymų centro psichologė Ieva Vasionytė, kalbėdama apie problemos aktualumą, pasitelkė Pasaulinės sveikatos organizacijos užsakymu 2016 m. atlikto tyrimo apie studentų psichikos sveikatą rezultatus. Tyrimo metu apklausti 1572 respondentai, tarp jų studentai, nutraukę studijas ir nestudijuojantys 18–22 metų žmonės iš 21 įvairaus ekonominio lygio pasaulio valstybės. Penktadalis apklaustųjų iki tyrimo dienos turėjo psichikos sutrikimų, trukusių bent 12 mėnesių. Tik 16,4 procentų iš sirgusiųjų kreipėsi į specialistus ir gavo pagalbą.
Pasak I. Vasionytės, jai Lietuvoje panašių platesnių akademinių tyrimų nepavyko rasti. 2018 m. savarankišką tyrimą atliko Lietuvos studentų sąjunga, jo metu apklausti 2072 studentai. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad per paskutinius metus patyrė didelį nerimą, stiprų stresą, ilgai trunkančią blogą nuotaiką, nemigą.
Psichologė konferencijos dalyvius supažindino su VU teikiama psichologine pagalba. VU psichologinio konsultavimo ir mokymų centras siūlo konsultavimo paslaugas, teikia informaciją, kur gauti pagalbą, kaip atpažinti emocinės krizės požymius, kaip suteikti emocinę pirmąją pagalbą kitiems ir sau. Centre pagal sutartis dirba 28 psichologai. 2008 m. suteikta 600 konsultacijų, o 2017 m. – 2700. I. Vasionytės teigimu, konsultacijų daugėjimą veikiau lemia ne prastėjanti žmonių psichologinė būklė, o tai, kad studentai ir dėstytojai vis drąsiau kreipiasi pagalbos.
Svarbu laiku suteikti pagalbą ir informaciją
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva ir Jevgenijus Razgulinas kalbėjo apie pagalbos tarptautiniams studentams iššūkius.
LSMU studijuoja per 1000 užsienio studentų, kasmet apie100 studentų atvyksta pagal Erasmus programą. L. Sapranavičiūtės-Zabazlajevos teigimu, atvykusieji dažniau nei vietiniai patiria psichinių sutrikimų, tokių, kaip depresija, valgymo sutrikimai, asmenybiniai sutrikimai, nerimas ir kt. Pranešėja pritarė J. Ruškaus požiūriui, kad, užuot kalbėjus apie psichikos nesveikatą, reikėtų dėmesį kreipti į tai, kaip stiprinti sveikatą, kad būtų išvengta psichinių sutrikimų.
Psichologas J. Razgulinas pasakojo apie užsienio studentų lūkesčių ir adaptacijos tyrimus, kuriuos padeda atlikti studentų prisitaikymo prie universitete klausimynas. LSMU iš įvairių šalių atvykusiems studentams teikiama visokeriopa pagalba, konsultacijos, emocinė parama, siūlomos įvairios programos ir renginiai, kurių tikslas – pagerinti socialinę ir kultūrinę integraciją ir sukurti tinklą, kuris užsienio studentams padėtų tvarkytis su sunkumais.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 70 proc. psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 25 metų, todėl labai svarbu jauniems žmonėms kuo anksčiau suteikti reikiamą pagalbą. Be to, pasak pranešėjos, visuomenėje egzistuoja psichikos sveikatos stigma, kalbėti apie psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos vis dar yra nesmagu. Dėl šių priežasčių, pasak pranešėjos, pasaulyje populiarėja psichikos sveikatos pirmosios pagalbos kursai ir kitos prevencinės priemonės, kurių tikslas – suteikti informaciją, kaip padėti sau ir kitiems.
A. Auškalnytė pristatė šiuo metu kuriamą psichikos sveikatos raštingumo stiprinimo programą jaunimui „Vienas iš keturių“. Pasirodo, bent vienas iš keturių žmonių per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ši programa, orientuota į 16–29 metų jaunimą, suteiks svarbiausių žinių apie psichinę sveikatą, sutrikimus, kur ir kaip gauti pagalbą.
Tikslas – padėti kiekvienam atskleisti savo potencialą
Su paramos psichikos sveikatos sutrikimų turintiems studentams Dublino universiteto Trejybės (Trinity) koledže (Airija) strategija supažindino šio koledžo Negalios paslaugų direktorius Declaras Treanoras.
Trejybės koledžas yra inkliuzinė aukštoji mokykla, joje negalią turinčiųjų kasmet daugėja. Šiuo metu koledže mokosi 18 000 studentų, iš jų Negalios reikalų tarnybos duomenimis daugiau kaip 1600 turi įvairių negalių, ketvirtadalis iš jų turi psichikos sutrikimų. Siekiama identifikuoti individualius kiekvieno neįgalaus studento mokymosi poreikius, suteikti pagalbą visų studijų koledže metu sudarant sąlygas pasiekti savo akademinius ir profesinius tikslus, taip pat gyventi visavertį koledžo gyvenimą.
D. Treanoras pabrėžė, kad koledžo tikslas – naikinti diskriminaciją ir puoselėti įvairovę, kiekvieną studentą skatinti išnaudoti individualius talentus ir atskleisti savo potencialą, užtikrinti kiekvieno negalią turinčio studento savarankiškumą ir galimybę dalyvauti universiteto gyvenime, padėti surasti savo kelią ir tinkamą profesinę realizaciją.