Apie tai, kad turi netikėtų įnamių, klaipėdiečiai suprato iš ant kūno atsiradusių skausmingai niežtinčių įkandimų.
Žmonėms pavyko surinkti aštuonis juos kamavusius vos pusės milimetro dydžio nariuotakojus ir atsiųsti į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) ištirti.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad klaipėdiečių namuose įsiveisė lizdinės arba guolinės erkės.
Nustatyti rūšį nelengva
„Klaipėdiečių siųstą mėginį su neaiškiais, šeimos narius kandžiojančiais nariuotakojais gavome vasario 6 dieną.
Pirminiais duomenimis, nustatyta, kad tai yra lizdinės arba guolinės erkės, kurios gyvena paukščių lizduose ar graužikų guoliuose“, – portalui lrytas.lt pasakojo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
Anot specialistės, nustatyti erkutės rūšį nėra lengva. Tam reikia didelių pastangų, laiko ir specifinių žinių.
Visų pirma vabzdys, vabalas ar voragyvis turėtų būti gyvas ir nesutrėkštas – tai gerokai palengvina jo identifikavimą.
Svarbu yra viskas: kiek padarėlis turi kojų, kiek sąnarių, ar yra kabliukai ant paskutinio narelio, o gal siurbtukai.
Taip pat, kaip sakė D.Veitienė, reikia išsiaiškinti, kokios yra cheliceros (pirmosios burnos galūnių poros, atliekančios žandų funkcijas), kokie yra palpai (čiuopikliai), sternalinės plokštelės ir dar daug visokių kitokių biologinių parametrų.
Svarbi ir analinė plokštelė, jos forma, analinės angos buvimo vieta.
Ypač reikšminga yra tai, kaip išsidėstę ant kūno plaukeliai, kiek jų, ar ilgi ar trumpi, kokiomis kryptimis jie auga, po kiek jų yra ant kiekvieno segmento ir pan.
Visos erkės buvo prisigėrusios kraujo
„Kai mes gavome klaipėdiečių surinktas negyvas erkes, jos visos kojytes laikė prispaudusios prie krūtinių ir pilvelių ir visos buvo prisigėrusios kraujo. Kai kurios buvo pametusios kojas, nubyrėjusiais plaukeliais, suspaustos.
Aišku, tai, kad kojytės buvo prispaustos prie kūno ir pilvai pilni kraujo, dengė visus požymius, pagal kuriuos erkutę būtų galima priskirti kuriai nors rūšiai.
Šios erkės būdamos alkanos yra blyškios, balkšvos, tačiau prisisiurbusios paukščio, gyvūno ar žmogaus kraujo tampa rudos, kartais net juodos. Kai yra tokios tamsios spalvos erkė, apibūdinimas iki rūšies yra neįmanomas“, – paaiškino D.Veitienė.
Neradus žiurkių tiko ir žmonės
Pagal kai kuriuos išlikusius požymius pas klaipėdiečius įsiveisusias erkutes, pasak pašnekovės, lyg ir būtų galima priskirti Ornythonyssus bacoti rūšiai. Tai yra lizdinių erkių rūšis, kuri gyvena žiurkių lizduose.
Tačiau siekiant patvirtinti rūšį turi būti identifikuoti visi tai rūšiai būdingi požymiai, ką, deja, padaryti šiuo atveju yra sudėtinga.
Tai, kad erkutės galėjo gyventi žiurkių lizduose, tarsi patvirtina jų atsiradimo bute aplinkybės.
Spėjama, kad klaipėdiečių bute erkių antplūdį išprovokavo jų namo rūsyje kanalizacijos vamzdžių avarija.
„Tiesiog erkutės buvo sulindusios į plyšius ar tupėjo žiurkių guoliuose. O pajutusios, kad jas semia vanduo, puolė gelbėtis ir iš rūsio užsikabarojo į pirmojo aukšto butą.
Ir patys gyventojai teigė, kad butą „vabaliukai“ užplūdo po avarijos. Klaipėdos gyventojai minėjo, kad rūsyje, matyt, yra žiurkių.
Dalis erkučių buvo alkanos, ir, kadangi žiurkių nebeliko, o jos mirtinai troško kraujo, tiko ir žmonės. Lygiai taip pat jos galėjo užpulti ir namuose gyvenančius šunį, katę ar žiurkėną“, – pasakojo D.Veitienė.
Taigi, jeigu jūsų daugiabučio namo rūsiuose gyvena žiurkės ar pelės, tikėtina, kad jų guoliuose ar sienų, grindų plyšiuose yra ir lizdinių erkučių.
Nors lizdinės arba gulinės erkės neplatina nei Laimo ligos, nei erkinio encefalito, jos gali nešioti pavojingus virusus, bakterijas ir įvairius kitus pavojingų ligų sukėlėjus.
Su kraujo davėjais išsiskiria
Specialistė pasakojo, kad Ornythonyssus bacoti erkė pirmą kartą buvo aprašyta Australijoje 1913 m.
Šios erkės gyvena beveik visame pasaulyje. Arktika ir Antarktis yra vienintelės vietos Žemėje, kuriose tokios rūšies erkių neaptikta.
Nuo kiaušinėlio iki suaugusios erkės išsivystymo praeina 7–16 dienų. Besivystydama erkutė pereina kelias raidos stadijas.
Nesubrendęs voragyvis yra 0,55 milimetro dydžio, o suaugusi patelė – apie 1,4 mm. Viena tokia patelė per 60 dienų sudeda apie 140 kiaušinėlių.
Būdama kiekvienoje vystymosi stadijoje, kad pereitų į kitą, erkė turi pasimaitinti krauju.
Suaugusi erkė taip pat turi pasimaitinti krauju, kad galėtų sudėti kiaušinėlius.
Be kraujo šios rūšies erkės gali išgyventi iki 43 dienų, tai yra 6–7 savaites.
Pagrindinis šių erkučių maitintojas – kraujo davėjas yra rudoji arba pilkoji žiurkė.
Erkutės pasimaitinusios graužiko krauju grįžta į guolį, į įtrūkius sienose, grindyse ar lenda į kitokius plyšius, kad pereitų į kitą vystymosi stadiją ar padėtų kiaušinėlius. Taigi ant savo maitintojų jos nuolat negyvena.
Pavojinga ir viršutinių aukštų gyventojams
Pavojingos, D.Veitienės teigimu, yra ir Dermanyssidae šeimos erkės.
Jos gali gyventi šaltoje aplinkoje, turi puikius reprodukcinius gebėjimus, taip pat yra paplitusios visame pasaulyje, o didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia paukščių lizduose.
Jeigu jūsų balkone ar kur kitur name susisukę lizdus paukščiai – balandžiai, žvirbliai, kregždės ir kt., rizikuojate sulaukti šių erkučių atakų, mat išsiritę iš kiaušinių ir užaugę paukščiukai bei jų tėvai išskrenda, o erkutės lieka lizduose.
Dėl to ypač turėtų suklusti viršutinių daugiabučių aukštų gyventojai.
Svarbiausia nesutrėkšti
Apie tai, kad namuose įsiveisė erkučių, žmonės paprastai supranta pagal ant kūno atsiradusius niežtinčius įkandimus.
„Dažnai sulaukiame žmonių skambučių. Jie, pastebėję ant kūno niežtinčius įkandimus, klausia, kas gali kandžiotis.
Tačiau atsakymo paprastai jiems duoti negalime, kol nematome, kas kandžiojasi“, – sakė specialistė.
Jeigu pastebėjote, kad jus puola parazitai, D.Veitienė rekomendavo pasistengti sugauti juos geliančius padarėlius, bet taip, kad jų nesuspaustumėte ar nesutrėkštumėte, ir kuo skubiau atsiųsti ištirti į NVSCL.
„Jeigu padarėliai bus sutrėkšti, mūsų laboratorijos specialistai nesugebės nustatyti jų rūšies. Geriausia vabalėlius gabenti į laboratoriją įdėtus į skaidrų indelį, o ne į polietileninį maišelį“, – rekomendavo specialistė.
Žinoma, kaip pastebėjo D.Veitienė, balkšvas vos pusės milimetro dydžio erkutes, jeigu jos nebus prisisiurbusios kraujo, gali būti sudėtinga pamatyti.
Dėl parazitų naikinimo gyventojai turėtų kreiptis į įstaigas, kurios užsiima dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija.
