Vasario 18 dienos statistika rodo, kad šiemet nustatyti jau 159 užsikrėtusiųjų tymais atvejai – penkis kartus daugiau negu pernai, kai per visus metus susirgusiųjų tymais buvo vos 30 žmonių.
Medikų teigimu, šis užsikrėtusiųjų tymais skaičius jau gali būti ir pasikeitęs, nes kasdien nustatoma po 10 naujų tymų atvejų.
Vien dabar, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, tymai įtariami net 40-iai asmenų.
40 proc. Vilniaus vaikų neskiepyti
Dauguma susirgusiųjų yra Kauno apskrityje, kur skiepijimosi apimtis ypač maža.
„Kai kuriose Kauno apskrities savivaldybėse skiepijimosi apimtis nesiekia net 85 procentų, o norint suvaldyti ligą reikia, kad būtų 95 procentai“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Gali būti, kad didžiulis tymų protrūkis laukia ir Vilniuje.
D.Razmuvienė pasakojo, kad neseniai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Vilniaus poliklinikose patikrino 1000 atsitiktinai pasirinktų vaikų medicinos kortelių. Pasirodė, kad iš jų 40 proc. nebuvo skiepyti, nes skiepo atsisakė tėvai.
„Jeigu Vilniaus mieste lieka neskiepyti 400 vaikų iš 1000, netrukus subręs didelė rizikos grupė“, – įspėjo specialistė.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė siūlo Vilniuje didinti švietimą apie skiepų svarbą, kad žmones edukuotų tiek šeimos gydytojai, tiek mokyklų pedagogai.
Taip pat siūloma svarstyti apie skiepų kriterijaus įvedimą, priimant į mokyklines įstaigas tik skiepytus vaikus.
Lietuva nebėra saugus kraštas
Kad situacija yra išties grėsminga, akcentavo ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas profesorius Vytautas Usonis.
„Lietuva nebėra saugus kraštas tymų atžvilgiu. Apie 10 metų kalbėjome, kad tymų infekcija pas mus suvaldyta, ir net jeigu atvyktų sergantys tymais, pas mus situacija yra saugi, o šiandien to pasakyti nebegalime. Situacija yra pasikeitusi“, – apgailestavo profesorius V.Usonis.
Mediko teigimu, mes niekaip neišmokstame pamokų. Jis prisiminė, kaip sutrikus skiepijimuisi 1994–1995 metais Lietuvoje buvo difterijos protrūkis, kainavęs ir žmonių gyvybių, nors ši liga laikyta suvaldyta ir pažįstama tik iš knygų.
„Labai veiksminga tąkart buvo tik visuotinė skiepų kampanija“, – prisiminė profesorius V.Usonis.
Gydytojas pasidžiaugė bent tuo, kad Lietuvoje kol kas neregistruota mirčių nuo tymų atvejų. Nors Europos Sąjungoje, nepaisant modernios medicinos, šis virusas per pastaruosius 12 mėnesių nusinešė jau 33 gyvybes.
Žinojo tik iš vadovėlių
Kurį laiką ir apie tymus Lietuvoje buvo tarsi pamiršta.
„Išleidome ne vieną rezidentų kartą, kurie apie tymus sužinodavo tik iš vadovėlių. Dabar jie gali sužinoti apie tai realybėje“, – sakė VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja daktarė Inga Ivaškevičienė.
Medikai ir kiti visuomenės sveikatos specialistai nenuilsdami aiškina, kad vienintelis būdas suvaldyti tymus yra skiepai. Tik pasitelkus juos formuojamas imunitetas užkrečiamosioms ligoms.
„Dažnai girdime, kad sveikas gyvenimo būdas, geros socialinės ekonominės sąlygos, sveika mityba, grūdinimasis ir panašiai gali apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Tai netiesa. Be specifinių priemonių apsieiti negalime. Mes, gydytojai, daug metų kalbame, kad turi būti ir tas, ir tas – ir skiepai, ir sveika gyvensena“, – pabrėžė V.Usonis.
Vaistų nuo tymų nėra
Daktarė I.Ivaškevičienė taip pat akcentavo skiepų svarbą.
„Pas mus patenka pacientai, kurie dažniausiai buvo neskiepyti. Dalis sergančiųjų, kalbant apie vaikus, yra tie, kurių dar nebuvo galima paskiepyti, nes jie per maži. Pavyzdžiui, Kaune jau gydomas 7 mėnesių kūdikis, sergantis tymais. Tai jautriausia amžiaus grupė.
Kita mūsų pacientų dalis yra tie, kuriuos tėvai dėl įvairių įsitikinimų atsisakė skiepyti. Arba liga, arba skiepas – kitos išeities nėra.
Vaistų nuo tymų neturime iki šiol. Tai yra virusinė infekcija, kuriai nėra jokių priešvirusinių vaistų, ir mes negalime prognozuoti, kaip pacientas sirgs. Galime tik padėti pacientui sirgti, bet sukontroliuoti proceso negalime.
Noriu paraginti tėvelius žiūrėti atsakingai. Vakcina saugi, efektyvi, yra daug mokslinių duomenų, įrodančių jos saugumą“, – įspėjo Vaikų ligoninės medikė.
Kas nutinka susirgus tymais?
Apie tai, kas nutinka susirgus tymais, portalas lrytas.lt jau rašė. Plačiau apie tai galite perskaityti straipsnyje „Įspėdama kitus kaunietė atvirai papasakojo, ką teko išgyventi susirgus tymais“.
Gydytojas V.Usonis, matęs ne vieną tymų atvejį, pastebėjo, kad galimos gana sunkios šios ligos komplikacijos: aklumas, kurtumas, virškinimo sistemos sutrikimas, tymų sukeltas encefalitas, net mirtis.
Daktarė I.Ivaškevičienė papildė: „Susirgę tymais pacientai karščiuoja, atsiranda akių gleivinės uždegimas – konjuktyvitas, šviesos baimė. Ne vienas, vaikystėje persirgęs tymais, prisimena, kaip buvo išbertas, karščiavo, bijojo pažiūrėti į dienos šviesą.
Tai yra viena infekcijų, kuri nusinešė labai daug gyvybių per visą pasaulio ir žmonijos gyvenimo istoriją“, – neabejojo I.Ivaškevičienė.
Seimo narys Julius Sabatauskas prisiminė vaikystėje, būdamas 4 metų, taip pat sirgęs tymais ir patyręs gydytojų išvardintus simptomus, kai dėl jautrumo šviesai teko dienas leisti tamsiame kambaryje užtrauktomis užuolaidomis su saulės akiniais. Tai liudija ir išlikusi vaikystės nuotrauka.
I.Ivaškevičienė įvardijo ir dar vieną neigiamą viruso aspektą – vaikai, persirgę tymams, apie 2 metus gali būti imlesni kitoms virusinėms ligoms ir, nespėję pasveikti nuo vienos, pradėti sirgti kita.
Netyla sunerimusių žmonių skambučiai
Kad tymai – grėsminga liga, visuomenė jau spėjo įsitikinti. D.Razmuvienė pasakojo, kad ULAC yra įvesta savotiška karštoji telefono linija, kuri netyla nuo tėvelių, sunerimusių dėl pastebėtų bėrimų ant vaikų kūnelių, skambučių.
Be to, padaugėjo besiveržiančių skiepyti vaikus, ypač tų, kurie, suklaidinti forumuose skleidžiamų mitų, to nedarė iki šiol.
Rezoliucija užkliuvo A.Širinskienei
Kaip sumažinti nesiskiepijimo Lietuvoje mastą ir tokiu būdu suvaldyti tymų protrūkį, jau diskutuojama ir Seime.
Štai Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį Seime apie tai surengė spaudos konferenciją „Skiepai – saugiausias būdas užkirsti kelią užkrečiamosioms infekcinėms ligoms“, kurioje ir buvo nušviesta grėsminga situacija.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad siekiant padidinti skiepų apimtį Lietuvoje Seimui pirmadienį, kovo 18 dieną, buvo įteikta rezoliucija „Dėl neatidėliotinų priemonių siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“.
Tiesa, ši rezoliucija, anot R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, užkliuvo Seimo narei valstietei Agnei Širinskienei, įžvelgusiai siūlyme valstybės lėšomis kompensuoti vakcinas nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) galimą farmacijos klano lobizmą.
Toks įtarinėjimas lobizmu medikams kelia šypseną.
„Jeigu išalkę eisime pavalgyti pietų, ar tai reiškia, kad lobizuojame maisto pramonę?“ – palygino profesorius V.Usonis.
MMR vakcinos gamintojų pasaulinėje rinkoje yra ne vienas. Europai vakcinas tiekia 2 dideli gamintojai, iš jų, anot ULAC specialistės D.Razmuvienės, vienas yra pristabdęs vakcinos gamybą. Tik todėl kol kas Lietuvai tiekiama vieno gamintojo vakcina.
Į įtarimus farmacininkų lobizmu D.Razmuvienė atsakė, kad gydyti susirgusius žmones kainuoja šimtus kartų daugiau, negu valstybės lėšomis kompensuoti vakcinas. Juk vakcinos prireikia tik kartą, o gydymo vaistais – po kelis kartus per dieną.
Šiuo metu ULAC sandėlyje yra 42 tūkst. MMR vakcinos dozių. Per mėnesį jų išduodama apie 3 tūkst.
Anot D.Razmuvienės, tiek vakcinų turėtų užtekti iki rugsėjo ar spalio.
