Tai vakcina nuo mirtinai pavojingos ligos – maliarijos.
Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad vykdant didelės apimties pilotinį projektą maždaug 360 tūkst. vaikų iš trijų Afrikos šalių per metus gaus pirmuosius skiepus nuo maliarijos.
Jaunesni nei dviejų metų vaikai jau pradėti skiepyti nuo maliarijos Malvyje. Artimiausiomis savaitėmis ketinama pradėti skiepyti vaikus ir Kenijoje bei Ganoje, vos šių šalių sveikatos ministerijos nuspręs, kur vakcinai bus naudojami, skelbia PSO.
Ir nors ši liga mums, gyvenantiems Lietuvoje, atrodo ne itin aktuali, ji smogia ir mūsų tautiečiams.
ULAC duomenimis, Lietuvoje per paskutinius penkerius metus užregistruoti 28 įvežtiniai maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.
Apsaugo maždaug keturiais iš 10 atvejų
Vakcina nuo maliarijos, kuria bus pradėti skiepyti trijų Afrikos šalių vaikai, apsaugo iš dalies. Klinikiniai tyrimai parodė, kad vakcina padeda nuo maliarijos apsisaugoti maždaug keturiais iš 10 atvejų.
„Pastaruosius 15 metų stebime lovas dengiančių tinklelių nuo uodų ir kitų apsauginių priemonių, padedančių kontroliuoti maliariją, milžinišką naudą. Bet kai kur progresas įstrigo ar situacija netgi pablogėjo.
Mums reikia naujų sprendimų, kad suvaldytume maliariją ir ši vakcina mums šiuo atveju atrodo kaip daug žadantis įrankis.
Maliarijos vakcina turi potencialą išgelbėti dešimtis tūkstančių vaikų gyvybių“, – sakė PSO direktorius ir vyriausiasis gydytojas dr. Tedrosas Abhanomas Ghebreyesusas išplatintame pranešime spaudai.
Nuo maliarijos miršta kas dvi minutes
Maliarija yra parazitinė liga, perduodama įgėlus maliarinio uodo patelei. Nuo jos galima apsisaugoti ir ją įmanoma išgydyti, tačiau kasmet nuo šios ligos miršta apie 435 tūkst. žmonių.
Jaunesniems nei 5 metų vaikams labiausiai gresia gyvybei pavojingos ligos komplikacijos. PSO teigimu, kas dvi minutes ši liga nusineša po gyvybę. Daugiausia mirčių pasitaiko Afrikoje, kur nuo šios ligos kasmet miršta 250 tūkst. vaikų.
Vakcina „RTS,S“, dar žinoma, kaip „Mosquirix“ buvo sukurta britų farmacijos gigantės GSK mokslininkų dar 1987 metais. Jai ištirti prireikė ne vienerių metų, o tyrimus rėmė daugybė organizacijų.
Nuo 2000 iki 2015 metų, PSO teigimu, mirčių nuo maliarijos sumažėjo 62 proc., o susirgimų – 41 proc. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad maliarija sugrįžta. Štai 2016 metais ja užsikrėtė 217 mln., o 2017 metais – jau 219 milijonų žmonių.
„Su šia liga sudėtinga kovoti. Mes turime kukliai veiksmingus kovos įrankius, bet vaistai ir priemonės vabzdžiams naikinti išsieikvojo – po 10, 20 metų uodai tampa jiems atsparūs. Yra realus susirūpinimas, kad ateinantį dešimtmetį atvejų vėl padaugės“, – sakė žmogaus genetikos profesorius ir Oksfordo universiteto Jennerio instituto vadovas Adrianas Hillas.
Keturios dozės
Vakcina turi būti vartojama keturiomis dozėmis: trys dozės turi būti suleistos 5-9 mėnesių amžiaus vaikams, o ketvirtoji – maždaug apie 2-ąjį vaiko gimtadienį.
PSO teigimu, vakcina yra papildoma kovos su maliarija priemonė šalia jau esamų, tokių, kaip lovos tinkleliai nuo uodų, insekticidų naudojimas, išpurškiant jais patalpas, taip pat greitas ligos diagnozavimas ir gydymas.
Alena Pance, vyresnioji „Wellcome Trust Sanger“ instituto Jungtinėje Karalystėje mokslininkė, portalui CNN sakė, kad ši vakcina nėra „triuškinančiai veiksminga“.
„Bet labai svarbu turėti galvoje, kad 40 proc. apsauga labiausiai endeminėje pasaulio dalyje, Afrikoje, yra geriau, nei jokios apsaugos. Pagaliau, tai yra vienintelė kažkiek veiksminga vakcina, kurią šiuo metu turime ir prireikė dešimtmečių, kad ją ištobulintume. Tad tai savaime gera naujiena“, – neabejojo mokslininkė.
A.Hillas CNN portalui taip pat tvirtino, kad vakcina gali būti naudinga papildoma kovos su liga priemonė.
Anot profesoriaus, ypač svarbu užtikrinti, kad vaikai gautų visas keturias vakcinos dozes. Tik taip būtų sustiprintas maksimalus veiksmingumas.
Suserga ir lietuviai
Tuo metu Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai įspėja, kad po kelionių endeminėse šalyse rizika susirgti maliarija išlieka net metus!
Uodų pernešama maliarija kasmet suserga daugiau nei 200 mln. pasaulio gyventojų, o iki pusės milijono jų, kaip minėta, miršta.
ULAC drauge su PSO ketvirtadienį, balandžio 25 dieną, mini Pasaulinę maliarijos dieną ir skelbia šios dienos šūkį „Maliarijos mažinimas prasideda nuo manęs“ („Zero malaria starts with me“). Šiuo šūkiu skatinamos įvairios bendruomenės, ypač maliarijos endeminėse šalyse, imtis atsakomybės už maliarijos prevenciją, mažinimą ir likvidavimą.
ULAC duomenimis, Lietuvoje per paskutinius penkerius metus užregistruoti 28 įvežtiniai maliarijos atvejai, trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė. Dažniausia į Lietuvą įvežama tropinė maliarija.
Per 2014–2018 m. laikotarpį buvo užregistruoti 24 tropinės maliarijos (P.falciparum) atvejai, 23 iš jų užsikrėtė Afrikoje. Tarp susirgusiųjų mūsų šalies gyventojų yra jūreivių, turistų, dirbančių endeminėse šalyse. Norint išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai primena, kad ruošiantis keliauti į egzotines šalis reikėtų pasidomėti, ar šalis nėra endeminė maliarijos atžvilgiu ir pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo.
Svarbiausia maliarijos profilaktikos priemonė yra reguliarus antimaliarinių vaistų vartojimas ir apsauga nuo uodų įkandimų. Keliautojams, kuriems pakilo temperatūra ar atsirado simptomų, panašių į gripą kelionės metu ar iki vienų metų grįžus iš endeminės vietovės, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą pagalbos ir informuoti gydytoją apie lankymąsi maliarijos rizikos zonoje, net jeigu ir vartojo vaistus nuo maliarijos.
Skaičiai ir faktai apie maliariją
Pusė pasaulio žmonių gyvena vietovėse, kuriose patiria riziką užsikrėsti ir susirgti maliarija. Maliariją sukelia kraujo parazitai Plasmodium pirmuonys, kuriuos perneša užsikrėtę uodai. Žinomos 5 parazitų rūšys, kurios sukelia žmonėms maliariją, dvi iš šių rūšių – P. falciparum ir P. vivax – labiausiai paplitusios pasaulyje. 2017 m. P. falciparum sudarė 99,7 % maliarijos atvejų Afrikos, 62,8 % – Pietryčių Azijos, 69 % – Rytų Viduržemio jūros ir
71,9% – Vakarų Ramiojo vandenyno regionuose. P. vivax yra vyraujanti rūšis Amerikos regione (74,1 % ). Iš visų maliarijos sukėlėjų rūšių pavojingiausia yra P. falciparum, kuri sukelia tropinę maliariją.
Maliarija pasireiškia ūmiu karščiavimu, galvos skausmu, šaltkėčiu. Simptomai paprastai pasireiškia po 7–15 dienų po užsikrėtusio uodo įkandimo. Ligos pradžia labai panaši į gripo.
Vaikai iki 5 m. patiria didžiausią riziką susirgti maliarija. Apie 70 % visų mirties nuo maliarijos atvejų yra vaikai iki 5 m. Maliarija ypač pavojinga nėščioms moterims dėl didelio jų mirtingumo, persileidimų, negyvagimių, sunkių anemijų, silpnų, mažo svorio naujagimių.
Afrikos regione registruojama 92 % visų maliarijos atvejų ir 93 % mirties nuo jos atvejų. Penkiose šalyse registruojama beveik pusė visų maliarijos atvejų: Nigerijoje (25%), Kongo Demokratinėje Respublikoje (11%), Mozambike (5%), Indijoje (4%) ir Ugandoje (4%).
Europos Sąjungos šalyse 2016 m. buvo užregistruotas 8231 maliarijos atvejis, iš jų 99,8 % įvežtiniai iš endeminių šalių. Daugiausiai buvo užregistruota Prancūzijoje (2447 atv.), Jungtinėje Karalystėje (1574 atv.) ir Vokietijoje (961 atv.).
Vykdant endeminėse šalyse maliarijos epidemiologinės priežiūros ir kontrolės priemones nuo 2010 m. mirtingumas sumažėjo 29 % visose amžiaus grupėse, vaikų iki 5 m. – 35 %. Sveikatos priežiūros specialistai susirūpinę dėl maliarijos sukėlėjų atsparumo vaistams, kurie naudojami maliarijos gydymui ir profilaktikai.
