TDO įkurta 1919 m. ir yra vienintelė trišaliu principu (vyriausybės, darbuotojai, darbdaviai) veikianti Jungtinių Tautų specializuota agentūra. Ji siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu, numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo bei gyvenimo sąlygas.
Lietuvos Respublika – šios sąjungos narė nuo 1921 m. (narystė atnaujinta 1991 m. spalio 4 d.) Lietuvos interesams TDO atstovauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (VDI).
VDI duomenimis, Lietuvoje dėl nelaimingų atsitikimų darbe kasmet padaroma žala sveikatai apie 4 000 žmonių, iš kurių iki 200 sunkiai sužalojami arba žūsta.
Mūsų šalyje 1992–2018 m. darbe žuvo ir sužalota apie 85 tūkst. žmonių. Jau vien šiais metais, iki balandžio 1 d., darbe žuvo net 8 žmonės.
Pritardami, kad darbo sąlygos būtų saugios ir sveikos, darbdaviai vis dar dažnai neatlieka savo pareigos tuo pasirūpinti. Darbuotojai taip pat ne visada suvokia būtinybę saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Pavyzdžiui, pernai apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Todėl VDI nuolatos ragina įmonėse abipusiai bendradarbiauti tiek darbdavius, tiek darbuotojų atstovus, kad darbas būtų organizuojamas kaip įmanoma saugiau.
Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į tą žalą ir skausmą, kuriuos sukelia abejingumas darbo sąlygoms, į darbdavio pareigą pasirūpinti, kad jos būtų saugios ir nekenktų sveikatai. Lygiai taip pat svarbu, kad darbuotojai suvoktų būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Profesinės rizikos vertinimo poskyrio specialistai pataria kaip išvengti profesinės rizikos darbe
Norint išvengti profesinės rizikos darbe, būtina atlikti šiuos 5 paprastus žingsnius:
1 žingsnis – informacijos apie įmonės darbuotojus ir jų darbo vietas surinkimas;
2 žingsnis – pavojų identifikavimas VISOSE darbo vietose;
3 žingsnis – dėl pavojų kylančios rizikos vertinimas – akredituoti laboratoriniai tyrimai bei tikimybės ir pasekmių sunkumo nustatymas bei sprendimas, ar rizika yra priimtina;
4 žingsnis – prevencinių priemonių parengimas, plano tvirtinimas aukščiausio įmonės lygio vadovo parašu ir įgyvendinimas;
5 žingsnis – nuolatinis rizikos veiksnių identifikavimas, stebėjimas, kai yra įtraukiami visi įmonės darbuotojai (po prevencinių priemonių diegimo).
Kilus klausimams dėl profesinės rizikos vertinimo organizavimo, fizikinių, cheminių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių, fizinių rizikos veiksnių tyrimų ir jų įvertinimo, galima kreiptis į NVSPL Profesinės rizikos vertinimo poskyrio specialistus.
Profesinės rizikos vertinimo paslauga atliekama kompleksiškai ir be tarpininkų visoje Lietuvoje (tyrimai atliekami akredituotais metodais).
