Ultragarso tyrimas tausoja ne tik vaikus, bet ir vyresnio amžiaus žmones

Nėra nė vieno organo žmogaus kūne, kurio nepasiektų ultragarsas. Tai – ateities metodas, turintis gilias istorines šaknis. Šis metodas nuolat tobulėja, yra sėkmingai taikomas tiek diagnostikai, tiek gydymui.

Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2019“.<br>E.Paukštės nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

May 24, 2019, 1:56 PM, atnaujinta May 24, 2019, 1:56 PM

Apie tai neseniai buvo diskutuota Vilniuje, tarptautinėje konferencijoje „Ultragarsinė diagnostika 2019“. Čia susirinko medikai iš visos šalies, taip pat iš kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Latvijos, buvo sulaukta svečių netgi iš Italijos.

Ultragarso tyrimams skirtoje konferencijoje buvo pristatytos medicinos naujovės, ypač nustatant ir gydant kepenų pažeidimus, taip pat piktybinius darinius.

Gydytojai taip pat diskutavo apie ultragarso vaidmenį, diagnozuojant krūtų ligas, ypač krūties vėžį, implantų pažeidimus. Lenkijos pediatrai, kurie yra patyrę ultragarso specialistai, kalbėjo apie plaučių ligų diagnostikos naujoves, skirtas mažiems vaikams, o kai kuriais atvejais ir suaugusiems.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkourologijos skyriaus vedėjas, Lietuvos ultragarso asociacijos prezidentas Albertas Ulys priminė, kad tai, kas šiuo metu atrodo nauja ir neįprasta, ilgainiui tampa rutina.

– Kaip greitai tarptautinėse konferencijose minimi metodai pasiekia mūsų gydytojų kabinetus? – paklausiau gydytojo A.Ulio.

– Prieš trejus metus Lietuvoje klausėme profesorės Majos Radzinos iš Latvijos pranešimo apie ultragarso įrangą, kuria galima „pamatyti“ nervus, jų rezginius ir ultragarso kontrolėje atlikti nervų nuskausminančias blokadas. Šiandien šis metodas jau nieko nestebina, jis padeda greitai išvaduoti pacientą iš skausmo gniaužtų.

Prieš dvejus metus pradėtos įdiegti pritaikomos prostatos biopsijos su magnetinio rezonanso navigacija irgi iš pradžių atrodė didelė naujiena. MRT tyrimas padeda aptikti piktybinį židinį prostatoje, o sujungus vaizdus ir naudojant ultragarsą įmanoma kur kas tiksliau paimti mėginį. Neseniai Nacionaliniame vėžio institute įdiegtas metodas jau tampa rutininiu ir padeda tiksliai nustatyti prostatos vėžį.

Prieš metus Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo daug kalbėta apie ultragarso kontrastinių medžiagų ypatybes, o šioje konferencijoje jau buvo pasidalinta patirtimi apie sėkmingą šių medžiagų naudojimą, atliekant kepenų ligų diagnostiką.

Pastaruoju metu Lietuvoje didelę pažangą padarė reanimacijoje dirbantys gydytojai. Jiems pavyko įvaldyti ultragarsinės diagnostikos principus, kai yra suteikiama skubioji pagalba, atliekami kraujagyslių, venų ar pleuros punkcijos.

Į Vilnių iš Gdansko atvykęs pediatras, Lenkijos ultragarso draugijos pirmininkas Wojciechas Kosiakas teigė, kad šioje šalyje yra labai populiarūs plaučių, pleuros bei krūtinės ląstos ultragarso tyrimai, taikomi vaikams. Konferencijos metu organizuota praktinė mokykla įrodė, kad daugeliu atvejų tirti krūtinės ląstą ultragarsu yra naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ypač tada, jei norima nustatyti plaučių uždegimą, sarkomatozę ar kitas pleuros ligas.

– Kodėl tiek daug dėmesio konferencijoje buvo skirta kepenų ligoms?

Kepenų ligos yra klastingos, nes jos nesiunčia skausmo signalo. Kepenų ląstelės kenčia dėl neracionalios mitybos, alkoholio, o tai sukelia kepenų suriebėjimą, kepenis taip pat gali pažeisti autoimuninės ligos, virusinis hepatitas, ilgainiui gali išsivystyti kepenų cirozė.

Kepenyse atsiranda įvairių pokyčių, kuriuos būtina atskirti, ar tai regeneraciniai pokyčiai, ar nepiktybinės adenomos, hemangiomos, o gal tai piktybiniai pokyčiai – kepenų vėžys ar metastazės, atkeliavusios į kepenis iš kitų organų.

Tokiu atveju ultragarso tyrimui yra naudojamos kontrastinės medžiagos. Jos yra mažiau kenksmingos nei kitų vaizdinimo metodų taikomi kontrastiniai preparatai. Tai labai maži mikroburbuliukai, ilgainiui organizme suyrantys ir lengvai pasišalinantys. Naujos kartos ultragarso tyrimai, kai naudojamos kontrastinės medžiagos – mikroburbuliukai – yra tikslūs ir informatyvūs.

– Dar viena svarbi tarptautinės konferencijos tema – gydymas pasitelkus ultragarsą. Kokių vilčių tai suteikia pacientams?

– Jei ultragarsu sugebame tiksliai diagnozuoti ligos darinius, ultragarso kontrolėje galime juos ir sunaikinti. Šia tema kalbėjo tiek užsienio svečiai, tiek Lietuvos gydytojai iš įvairių šalies miestų –Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Vienas seniausių tokių nechirurginių vėžio gydymo metodų – tai radiodažnuminė abliacija. Nacionaliniame vėžio institute šis gydymo būdas sėkmingai taikomas gydant nedidelius kepenų, inkstų navikus. Yra sukaupta didžiulė patirtis. Naviko pašalinimui gali būti taikoma mikrobangų abliacija, taip pat chemo ar radioembolizacija – tai cheminių ar radioaktyvios medžiagų suleidimas į naviką ultragarso kontrolėje, ar net gydymas šalčiu – krioabliacija.

Konferencijoje skaityti pranešimai įrodė, kad ultragarsas yra svarbus ne tik ligų diagnostikai, nes kai kuriais atvejais net padeda išvengti rimtų ligų ar kepenų persodinimo.

– Kokių naujovių ultragarsas žada krūties vėžio tyrimuose?

– Krūtų ligų sekcijoje taip pat buvo kalbama apie ultragarso reikšmę. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas radiologas Aurimas Mačionis pristatė krūties vakuuminės biopsijos metodą. Šiuo metodu gali būti ne tik paimama krūties audinio biopsija, bet ir pašalinami nedideli navikai, nepiktybiniai dariniai. Procedūra yra saugi, neskausminga, nes adata yra vos kelių milimetrų storio.

Apie krūties vėžio diagnostikos naujoves ir problemas taip pat kalbėjo NVI gydytoja radiologė Rūta Briedienė. Ji teigė, kad sudėtingais atvejais, kai daromi išsamūs ir brangūs radiologiniai tyrimai ir nepavyksta rasti ligos priežasties, tikslią diagnozę nustatyti padeda pigus ultragarso tyrimas. Kita vertus, yra labai svarbi gydytojo radiologo kompetencija.

NVI gydytoja ginekologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas ginekologas Vilius Rudaitis diskutavo apie kontracepcijos priemonių, pakaitinės hormonų terapijos poveikį krūties audiniui, buvo taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria medikai, atliekantys tokiais atvejais ultragarso tyrimus.

– Kokia laukia ultragarso tyrimų ateitis?

Mūsų asociacija vienija specialistus, kurie savo praktikoje naudoja ultragarsą, tai gali būti ne tik radiologai, bet ir urologai, mamologai, ginekologai, vaikų ligų specialistai, šeimos gydytojai. Būtų puiku, jei kiekvienas pediatras mokėtų ultragarsu ištirti vaiką, jei kiekvienas konsultuojantis gydytojas galėtų patikslinti diagnozę, atlikęs ultragarsinį tyrimą. Tikiu, kad ateityje neliks gydytojų kabinetų be ultragarso aparatų. Tuo labiau, kad atsiranda kompaktiškų, portatyvinių geros kokybės aparatų.

Nėra tokio organo žmogaus kūne, kurio nepasiektų ultragarsas. Tai ekonomiškas ir saugus tyrimas, turintis daug privalumų, o kai kuriais atvejais ultragarso neįmanoma lyginti su tokiais radiologiniais tyrimais, kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Jie yra ne tik brangūs, bet ir sukeliantys šalutinius poveikius, todėl nepriimtini mažamečiams vaikams, paaugliams ir nėščiosioms. Ultragarso tyrimą galima saugiai kartoti stebint ligos dinamiką, jis nekenkia vaikams, tausoja onkologinį pacientą ilgo gydymo ar poterapinio stebėjimo laikotarpiu.

Hipokratas ne veltui sakė, kad pirmiausia turime nepakenkti ligoniui, todėl turime naudoti tai, kas mažiausiai kenkia ir suteikia daug informacijos.

Neabejoju, kad ateityje ultragarso tyrimai užims kur kas reikšmingesnę vietą, diagnozuojant ligas, skiriant gydymą, taip pat stebint ligų dinamiką. Daugelis kolegų ir konferencijos svečių iš užsienio baigdavo savo pranešimą svarbia išvada – norint žengti koja kojon su medicinos mokslu būtina kur kas plačiau taikyti ultragarso tyrimą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.