Neseniai jis devynias operacijas atliko Kazachstano sostinėje Astanoje. Viena jų ypač įsiminė.
„7 mėnesių kūdikiui, gimusiam su aštuoniais pėdos pirštais, teko pašalinti tris. Atvejai, kai vaikas gimsta turėdamas daugiau nei penkis pirštus, nėra labai reti. Gydytojų nebestebina, kai ant vienos rankos ar pėdos pamato šešis, kiek rečiau – septynis pirštus. Aštuonių matyti man dar neteko“, – pripažino vilnietis.
Jis puikiai susidorojo su užduotimi. Kai užgis operacijos randai ir vaikas paaugs, gyvens tokį patį gyvenimą, kaip ir būtų gimęs su penkiais pirštais.
Visas savaitgalis – operacinėje
Kaip D.Radzevičius atsidūrė Kazachstane?
Jau ne vieneri metai pasitobulinti į Vaikų ligoninę Vilniuje atvyksta gydytojai iš šios tolimos šalies. Jie mokėsi iš įvairių sričių specialistų, kai kuriuos jų kvietėsi ir pas save – kad pamokytų, kaip atlikti vienas ar kitas operacijas, gydyti vieną ar kitą patologiją.
„Iš pradžių kazachai mokėsi stambių operacijų, pamažu priėjo eilė plaštakų bei pėdų operacijoms – mano sričiai. Tad kaip manęs paklausė, ar sutikčiau atvykti į Astaną atlikti keletą operacijų ir pakonsultuoti, iškart sutikau“, – bendradarbiavimo su kolegomis kazachais pradžią prisiminė D.Radzevičius.
Vilnietis gydytojas neabejojo dėl dviejų priežasčių: keliauti mėgstantis ir daugybę pasaulio išmaišęs medikas prisipažino dar niekada nesilankęs Kazachstane. Jam buvo įdomu pažinti naują šalį.
Tačiau dar svarbesnis buvo kitas motyvas.
„Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, apie 1996-1997 metus dirbau chirurgu vaikų ligoninėje – tuomet organizacija „Lietuvos vaikų viltis“ į Vilnių kasmet atveždavo amerikiečius specialistus, kad šie mokytų mus. Taip susipažinau su pasaulyje vienu geriausiu pripažintu plaštakos chirurgu Terry Lightu iš Čikagos. Jis labai prisidėjo prie mano karjeros – padėjo man užaugti kaip plaštakos chirurgui.
Amerikiečiai gydytojai atvykdavo per savo atostogas, bet su Terry bendravome ir tarp vizitų. Galiausiai mentorystė peraugo į asmeninę draugystę. Tad prisimindamas tą dovaną sutikau padėti kolegoms iš Kazachstano ir perduoti tai, ką žinau ir moku“, – pasakojo D.Radzevičius.
Jis nesutiko tik su viena kazachų sąlyga: tolimos šalies atstovai norėjo lietuvį pas save matyti visą savaitę. D.Radzevičius dėl didelio užimtumo pas juos galėjo praleisti tik tris dienas.
„Penktadienį atskridau, vakare buvo pacientų konsultacija, šeštadienį ir sekmadienį nuo ryto iki vakaro dirbome operacinėje, o pirmadienį išskridau“, – trumpai darbotvarkę pristatė vilnietis.
Mokė ne tik operacijų subtilybių
Kultūrinis šokas – taip D.Radzevičius apibūdino pirmuosius įspūdžius, kai atsidūrė Kazachstane ir jį pakvietusioje klinikoje.
Nors tai buvo privati klinika, joje esanti įranga ir aplinka gydytojui priminė vaizdą, kurį Lietuvos ligoninėse matė daugiau nei prieš 20 metų.
„Puikiai supratau, ką patyrė T.Lightas, pirmąkart atvykęs pas mus į ligoninę Vilniuje paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Skirtumas tik tas, kad man teko dirbti sovietmečiu, tad Kazachstano klinikos vaizdas ir aprūpinimas įranga nebuvo svetimas – jau žinojau, kas tai yra“, – pastebėjo gydytojas.
Kolegos kazachai, pasak jo, noriai gaudė kiekvieną žodį, stebėjo operacijas ir mokėsi.
„Mokiau juos ne tik darbo skalpeliu, bet ir daviau daug gyvenimiškų patarimų: ką skaityti, kaip tobulintis, ką daryti, kad kad praktika būtų sėkminga, kaip bendrauti su pacientais ir jų tėvais“, – pasakojo D.Radzevičius.
Privačioje ortopedijos klinikoje jis atliko 9 plaštakų ir pėdų operacijas. Ši klinika turi sutartį su vietine ligonių kasa, tad pacientams mokėti nereikėjo.
Be operacijos, kurią atliko vaikui, gimusiam su 8 pirštais ant pėdos, lietuvis atskyrė suaugusius pirštus, operavo šleivas plaštakas, kreivą riešą.
Prisimindamas operaciją, kai teko šalinti tris pirštus, gydytojas pasakojo: „Atrodytų, šios operacijos esmė lyg ir paprasta: užtenka pašalinti tris nereikalingus pirštus, ir viskas. Tačiau viskas daug sudėtingiau“.
Reikia parinkti pirštus, kuriuos galima pašalinti, kad po to ne tik gražiai atrodytų pėda, pirštai ar tarpupirščiai, bet ir būtų galima ją priminti, lengvai vaikščioti, pėda būtų stabili. O kadangi vaikas turėjo ne tik 8 pirštus, bet ir tiek pat padikaulių, teko gerai viską apsvarstyti. Būtent šių subtilybių lietuvis ir mokė kazachus.
Pasak D.Radzevičiaus, pats geriausias laikas panašiai operacijai – kol vaikas dar nepradėjo vaikščioti.
Stebino tuščios gatvės
Pirmą kartą Kazachstane viešėjusiam D.Radzevičiui nemažą įspūdį padarė ir kultūriniai skirtumai.
„Dar niekur nemačiau tiek erdvės, tiek daug pastatų ir taip mažai žmonių. Miestas gana tuščias – nei vietinių, nei turistų“, – vilnietis stebėjosi Astana, kurią šalies parlamentas neseniai pervadino Nursultanu.
Kadangi jis ten viešėjo ramadano metu, prie musulmoniškų tradicijų besilaikančių kazachų teko derinti ir pietų ar vakarienės metą: pavalgyti lietuvis gaudavo tik 11 vakaro, kai nusileisdavo saulė.
Nors jam, kaip užsieniečiui, siūlydavo pietus ir dieną, gerbdamas šalies tradicijas dieną D.Radzevičius dieną tik gerdavo vandens ir suvalgydavo vieną kitą vaisių.
Išlydėdami kolegos paprašė D.Radzevičiaus atvykti dar kartą. Gydytojas pažadėjo tai padaryti.
