Paaiškėjo, kaip svaiginasi lietuviai: dalies savaitgaliai neapsieina be dviejų narkotikų

Lietuviai daugiausiai svaiginasi kanapėmis, o savaitgalis daliai žmonių sunkiai įsivaizduojamas be dviejų narkotikų. Pastarasis faktas paaiškėjo trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, atlikus vandens nuotekų tyrimą, siekiant išsiaiškinti narkotinių medžiagų paplitimo tendencijas.

lrytas.lt archyvo nuotr.
lrytas.lt archyvo nuotr.
Ištyrus Europos ir Lietuvos gyventojų svaiginimosi įpročius paaiškėjo įdomių dalykų.<br>123rf nuotr.
Ištyrus Europos ir Lietuvos gyventojų svaiginimosi įpročius paaiškėjo įdomių dalykų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 6, 2019, 5:35 PM, atnaujinta Jun 6, 2019, 6:12 PM

Ketvirtadienį Seime vyko spaudos konferencija, skirta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitos „2019 Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai“ bei Lietuvos narkotinių medžiagų vartojimo ir susijusių padarinių apžvalgos Europos kontekste situacijai pristatyti.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinė ataskaita apima visas 28 Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat Turkiją bei Norvegiją.

Anot Gražinos Belian, kuri yra Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, padaugėjo sulaikymų už neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą ir platinimą.Spaudos konferencijos metu paaiškėjo, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, didėja sintetinių narkotikų paplitimas, o prekyba psichotropinėmis medžiagomis vis dažniau vyksta internete.


Žmonės vis dar miršta nuo narkotikų perdozavimo. Pernai dėl šios priežasties Europoje mirė 8 tūkst. 200 žmonių, Lietuvoje – 59 asmenys. Tai yra mažiau nei anksčiau, bet vis dar daug.

„Mūsų vienas iš tikslų yra turėti nulį mirčių nuo perdozavimo“, – sakė G.Belian.

Europoje, kaip rodo ataskaitos duomenys, auga sintetinių narkotikų paplitimas, iš kurių Lietuvoje labiausiai paplitęs kanfertanilis – tūkstančius kartų pavojingesnis nei morfinas ar fentanilis narkotikas.

„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvoje kanfertanilis maišomas su kitomis narkotinėmis medžiagomis, tokiomis, kaip metadonas ir heroinas“, – pasakojo laikinoji NTAKD vadovė.

O labiausiai paplitęs narkotikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje yra kanapės. Europoje šiuo narkotiku svaiginasi daugiau kaip 14 proc. gyventojų, Lietuvoje – virš 6 proc.

Antras pagal populiarumą Europoje yra kokainas. Lietuvoje jis mažiau populiarus. Šį narkotiką vartoja tik 0,3 proc. bendrosios populiacijos.

Lietuvoje antroje vietoje pagal populiarumą yra MDMA (vadinamasis ekstazis), kurį vartoja apie 1 proc. gyventojų. Mūsų šalyje, sprendžiant pagal vandens nuotekų tyrimą, ekstazis, kaip ir kokainas yra savaitgalio narkotikai.

Vandens nuotekų tyrimas buvo atliekamas 20 Europos šalių 73 miestuose. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra tuose miestuose gyvenančių žmonių narkotikų ir stimuliantų, tokių kaip amfetaminas, kokainas, metamfetaminas ir ekstazis, vartojimo įpročiai.

Lietuvoje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų mėginius surinko bei Europos vandens nuotekų tyrimo grupei (angl. The Sewage Analysis Core Group Europe — SCORE) pateikė NTAKD.

Minėtasis tyrimas parodė, kad daugiausia ekstazio suvartojo Olandijos sostinės Amsterdamo gyventojai. Lietuvoje šio narkotiko, taip pat ir kokaino bei amfetamino didžiausios koncentracijos buvo nustatytos Klaipėdos nuotekose. Bet, kaip parodė tyrimas, ekstazio koncentracija Klaipėdoje buvo 7 kartus mažesnė, nei Amsterdame.

Didžiausia metamfetamino koncentracija rasta Erfurto (Vokietija) nuotekose. Ji buvo keturis kartus didesnė, nei Kaune, kur šio narkotiko rasta daugiausiai Lietuvoje. Pagal nustatytus metamfetamino nuotekose kiekius Kaunas Europoje užėmė 8, o Vilnius – 13 vietas.

„Nuotekų tyrimas buvo atliekamas savaitės bėgyje kasdien. Pagal tai paaiškėjo, kad metanfetamino vartojimas išliko tolygus kiekvieną savaitės dieną, o savaitgaliais nuotekose padidėjo ekstazio ir kokaino koncentracija. Tai rodo, kad kai kurios žmonių grupės savaitgalio neįsivaizduoja be šių medžiagų“, – reziumavo G.Belian.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad sparčiai auga prekyba psichotropinėmis medžiagomis internete. Dėl to NTAKD daugiau dėmesio ėmė skirti žmonių švietimui virtualioje erdvėje ir sukūrė projektą askritiskas.lt, kurio tikslas – pateikti naudingą informaciją apie psichotropinių vartojimo pasekmes, išvengiant galimų stigmų.

Lietuvoje yra ir daugiau teigiamų poslinkių, mažinant narkotikų vartojimo daromą žalą ir mirčių skaičių nuo perdozavimo.

Respublikinio priklausomybės ligų centro laikinai einantis pareigas direktorius Emilis Subata pasidžiaugė, kad Lietuva yra viena iš 10 ES šalių, kurioje išduodamas veiksmingas priešnuodis opioidams – naloksonas.

Naloksono išdavimo paslauga Vilniaus priklausomybės ligų centre pradėta įgyvendinti dar 2016 metais. Šiuo metu šią paslaugą įgyvendina visi penki Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai. O nuo šių metų naloksono programa pradėta vykdyti ir Kauno, Klaipėdos bei Alytaus žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, kuriuose lankosi priklausomybių turintys asmenys.

Ši programa jau davė teigiamų rezultatų. Lietuvoje pradėjus vykdyti nalkosono išdavimo paslaugą ėmė mažėti narkotikus vartojančių žmonių.

Kaip tikrą sėkmės pavyzdį E.Subata pateikė Estiją. Šioje šalyje 2017 metais buvo didžiausias mirtingumas Europoje nuo opioidų. Pradėjus įgyvendinti naloksono išdavimo paslaugą, mirčių Estijoje sumažėjo net 3 kartus.

Prie narkotikų prevencijos ir kontrolės aktyviai prisideda ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Jų dėka pradėti rengti priklausomybių konsultantai, kurie padeda priklausomybę turintiems žmonėms ir jų artimiesiems, palengvina gydymo įstaigų pasiekimą. Šių konsultantų veikla Lietuvoje jau yra įteisinta ir apibrėžta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.