„Mano mažoji susirgo vėjaraupiais. Tad pagalvojau, kad verta paskiepyti ir didžiąsias dukras. Nuėjau į vieną polikliniką, bet ten nebeturėjo skiepų. Pas juos vakcina būtų kainavusi 35 eurus. Tada nuėjau į kitą. O ten skiepo kaina – 73 eurai. Ar čia normalu? Suprantu, kad yra antkainis, bet, ar gali būti dvigubas“, – stebėjosi Goda.
Kainas nustato pačios įstaigos
Tad ar gali to paties skiepo kaina skirtis dvigubai?
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė sakė, kad gydymo įstaigos pačios nustato vakcinų kainas.
„Jos skirtingose gydymo įstaigose gali skirtis. Tai lemia iš kokio gamintojo vakcina įsigyta, kiek dozių gydymo įstaiga perka ir t.t. Be to, privačiose gydymo įstaigose į vakcinos kainą dažnai įskaičiuota ir jos suleidimo kaina“, – paaiškino L.Reinartienė.
Anot specialistės, skiepai nuo vėjaraupių nėrakompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir nėra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Nors kol kas Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis, Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta svarstyti skiepijimo nuo vėjaraupių įtraukimą į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Besiskiepijančių daugėja
Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys, pernai nuo vėjaraupių pasiskiepijo daugiau žmonių nei užpernai ir sumažėjo sergamumo vėjaraupiais rodiklis. Pasak ULAC medikų, kasmet daugėja besiskiepijančių nuo vėjaraupių – pernai buvo įskiepyta 27,5 proc. daugiau vėjaraupių vakcinos dozių nei 2017 metais. Daugiausia (81,4 proc.) buvo paskiepyti vaikai iki 17 metų.
Naujausiais ULAC duomenimis, 2018 m. buvo užregistruota mažiau susirgimų vėjaraupiais nei užpernai – atitinkamai 15812 ir 16005 susirgimai bei registruotas atitinkamai žemesnis sergamumo vėjaraupiais rodiklis – 564,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir 565,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai. Analizuojant pastarųjų trejų (2016 – 2018) metų susirgimų tendencijas Lietuvoje pagal amžiaus grupes, kas antras susirgęs vėjaraupiais buvo vaikas iki 4 metų ir dar trečdalis susirgusių vaikų buvo 5-9 m. amžiaus, rodo ULAC stebėsenos duomenys.
Viena labiausiai užkrečiamų ligų
Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, kas reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto išsivystys susirgimas. Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais, rašoma ULAC pranešime.
Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus 1-2 iki bėrimų ir 5 dienas, atsiradus bėrimams.
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Virusų organizme gali išlikti ilgai (latentinė infekcija), o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 60 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:
visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėn. (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis bei tiems kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės,
suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai),
asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (užsikrėtusiems ŽIV infekcija, sergantiems lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantiems steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
