Pykinimas gali būti įvairaus sunkumo, juk kiekvienas nėštumas yra skirtingas.
Ir nepaisant to, kad šis pojūtis nėra malonus, jis turi ir šviesiąją pusę: vaikai, kurių mamas, kol jų laukėsi, labiau pykindavo, paprastai vėliau turi aukštesnį intelekto koeficientą (IQ) už tuos, kurių mamų šie nemalonūs simptomai nevargino.
Tai gali skambėti keistai, bet pasiaiškinime, kodėl taip yra.
Kas yra rytinis pykinimas?
Rytinis pykinimas yra vienas iš pirmųjų nėštumo požymių, paprastai prasidedantis maždaug šeštą nėštumo savaitę.
Paprastai rytinis pykinimas ima slūgti apie dvyliktą nėštumo savaitę (pirmojo trimestro pabaigoje), nors jis gali prasidėti anksčiau ir trukti keletą savaičių ilgiau.
Nėštumo pradžioje rytais moteris pykina dėl hormonų pasikeitimų, kuriuos nulemia įsčiose augantis naujas žmogutis. Be to, įrodyta, kad nėščioms moterims pasireiškiantis bjaurėjimasis maistu ir pykinimas padeda apsaugoti besivystantį embrioną nuo galimų užkratų. Štai kodėl daugybė besilaukiančiųjų tampa jautrios intensyviems kvapams, ypač kiaušinių, mėsos ir žuvies – produktų, per kuriuos labiau tikėtina bakterinė infekcija.
Kūdikio sveikata su mamos rytiniu pykinimu gali būti susijusi keletu būdų.
Bet koks pykinimas turi savo priežastį. Tad nenuostabu, kad buvo atliktas ne vienas tyrimas, aiškinantis, kodėl nėštumo metu moteris pykina. Paaiškėjo, kad pykinimo jausmas susijęs su:
mažesne priešlaikinio gimdymo tikimybe;
mažesne persileidimo tikimybe;
mažesne apsigimimų rizika;
sveikesniu kūdikio fiziniu išsivystymu apskritai;
palankesniu gimdymu ir jo pasekmėmis.
Prie viso to Kanados mokslininkai, ištyrę 121 nėščią moterį, pastebėjo, kad tų mamų, kurias nėštumo metu rytais pykindavo, vaikai, sulaukę 3-7 metų, demonstravo aukštesnį intelektą, nei tie, kurių mamų per nėštumą nepykino.
Tyrimo metu vaikams duoti išsamūs psichologiniai testai, kurių rezultatus tyrėjai vėliau susiejo su mamos intelekto koeficientu ir pykinimo intensyvumu nėštumo metu. Pasirodo, kad kuo labiau moteris pykino, tuo protingesni buvo jų vaikai.
Tai gali būti susiję su hormonų išsiskyrimu. Jeigu mamą pykina ar ji nuolatos vemia, ji suvartoja mažiau kalorijų, todėl sumažėja insulino kiekis kasoje.
Sumažėjęs insulino lygis stimuliuoja kitų hormonų, kurie pagerina placentos sveikatą ir padidina kraujo atitekėjimą į vaisiaus greitai augančią centrinę nervų sistemą (įskaitant smegenis) gamybą.
Tačiau rytinis pykinimas ne visada yra geras dalykas mamai ir kūdikiui.
Pykinimas nėštumo metu gali kelti ir rimtą susirūpinimą mamos ir kūdikio sveikata, jeigu dėl to moteris negali nieko valgyti ar gerti, net vandens.
Dėl šios retos būklės, vadinamos hyperemesis gravidarum (HG), mamai gali pasireikšti dehidratacija ir pritrūkti būtinųjų maistinių medžiagų.
Kadangi besivystantis vaisius viską, ko reikia vystymuisi, gauna iš mamos, padidėja persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika, taip pat tikimybė, kad naujagimius bus per mažo svorio, kas lemtų kitas problemas. Ši rizika gali būti didelė, jeigu būklė nebus laiku pradėta gydyti.
HG priežastis nėra visiškai aiški, tačiau spėjama, kad būklei atsirasti įtakos gali turėti ir genai.
Jeigu tam tikri genai nėštumo metu įsijungia, jie gali stimuliuoti per didelį gaminimą kraujo plazmoje esančių baltymų, kurie susiję su apetitu, svorio netekimu, raumenų atrofija, nuovargiu ir silpnumu (visi šie simptomai yra būdingi moterims, kenčiančioms nuo HG).
Dar sunkesniais HG atvejais gali atsirasti alkalozė, žema kalio koncentracija kraujyje, akių, ausų, žandikaulio, stemplės pažeidimai ir encefalopatija (smegenų funkcijos sutrikimas). Laimė, šios sudėtingos būklės yra labai retos. Dažniausiai HG simptomai dingsta įpusėjus nėštumui.
Nėštumas yra išties nuostabus laikas ir trumpalaikis diskomfortas nesugadina šio stebuklo.
Kadangi rytinis pykinimas gali reikšti, kad vaikas bus intelektualesnis, tai yra nedidelė kaina, kurią tenka sumokėti už dovaną turėti sveiką, lengvai prisitaikantį vaiką.
Parengta pagal „DailyHealthPost“
