Toks požiūris į savo kūną gali būti susijęs su tuo, kad moterys kelia sau didesnius reikalavimus nei vyrai, o visuomenė taip pat tikisi iš moterų daugiau nei iš vyrų.
Tai parodė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir „Benu“ vaistinės atliktas gyvenimo būdo ir sveikatos tyrimas.
„Benu vaistinė Lietuva“ direktorė Rasa Marcinkevičienė tikino, kad daugelio lėtinių ligų galima išvengti, jeigu žinomi rizikos veiksniai, jei nuo jaunystės ugdomi sveikos gyvensenos įpročiai, o mada rūpintis savo organizmu tampa visuomenės vertybe.
Pristatydama tyrimo išvadas docentė Vilma Kriaučionienė aiškino, kad Lietuvos moterys pernelyg kritiškai vertina kūno svorį – dalis moterų netgi būdamos normalaus svorio atsakė, kad kažką darys, norėdamos jį sumažinti, kai vyrai, netgi nutukę, nieko nenorėtų keisti savo gyvenime.
Tenka didelis krūvis stuburui
Internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 25 iki 70 metų, atskleidė tam tikras tendencijas, kurios nėra palankios: kas ketvirtas gyventojas yra nutukęs, o didžioji dalis valgo tik 1–2 porcijas daržovių, nors turėtų 4–5.
Medikams kelia nerimą ir Lietuvos gyventojų sėdėjimas. Todėl ateityje kur kas daugiau žmonių gali varginti kaklo ir nugaros skausmai, yra didesnė tikimybė įvairių stuburo patologijų, nes tai susiję su sėdimojo darbo paplitimu.
Apklausos dalyvių buvo paprašyta suskaičiuoti, kiek laiko jie praleidžia sėdėdami – ne tik įprastinę darbo dieną, bet ir laiku, praleistu prie valgomojo stalo, prie vairo.
Paaiškėjo, kad moterys daugiau kaip 6 valandas per dieną praleidžia sėdėdamos, o vyrai – šiek tiek mažiau. Tai reiškia, kad tenka didelis krūvis stuburui, silpnėja raumenys.
Jaunimas skundžiasi lėtiniu nuovargiu
Sveikatos nusiskundimai, kuriuos dažniausiai lemia gyvenimo būdas, būdingi ne tik vidutinio amžiaus gyventojams.
Netgi jauni žmonės skundžiasi sprando, pečių juostos ir nugaros skausmais, o tai susiję su sėdimu darbo. Juos vargina galvos skausmai, skrandžio negalavimai, lėtinis nuovargis, net depresija.
Moterys apklausoje kur kas dažniau paminėjo vidurių užkietėjimą bei galvos skausmus, o vyrai – skrandžio negalavimus ir nemigą.
Taip pat išsiskyrė atsakymai pagal gyventojų amžių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės nurodė, kad juos dažniau vargina sąnarių skausmai. O jauni žmones paminėjo, kad dažniau kenčia nuo galvos skausmų, peršalimo.
Paaiškėjo, kad jaunos moterys neretai patiria depresiją, nerimą, prislėgtą nuotaiką.
Tačiau yra ir teigiamų poslinkių. Į klausimą, ką pakeitė savo gyvenime per pastaruosius trejus metus, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių asmenų prisipažino – daugiau valgo daržovių, sumažino cukraus, druskos bei riebalų kiekį, o vyrai prisipažino, kad sumažino alkoholio vartojimą.
– Ar žinomi rizikos veiksniai, kurie galėjo Lietuvoje lemti jaunų žmonių sveikatos pablogėjimą? Ką mokslininkai apie mano? – paklausiau docentės V. Kriaučionienės.
– Yra daug veiksnių, susijusių su prasta savijauta. Tai ne tik rūkymas ar alkoholio vartojimas. Vis dažniau mokslininkai nagrinėja, kaip mityba, nejudrus gyvenimo būdas, ypač ilgai trunkantis sėdėjimas, atsiliepia sveikatai.
Norint įvertinti nejudrumą, yra skaičiuojama ne tik tai, kiek trunka sėdimas darbas, bet ir važiavimas automobiliu į darbą, sėdėjimas valgymo metu, sėdėjimas posėdžių salėje, sėdėjimas ant sofos, kai grįžus į namus žiūrimas televizorius.
Bėda ta, kad nėra vieno rizikos veiksnio, kurį pakoregavę, galėtume susigrąžinti sveikatą. Šie veiksniai veikia vienu metu, o tai sustiprina jų poveikį.
– Ar yra Lietuvoje atlikta ilgalaikių tyrimų, kur būtų nuolat stebimi asmenys ir vertinama jų gyvensena, savijauta, ligotumas?
– Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdė ne vieną tokį tyrimą, pavyzdžiui, vienas jų buvo pradėtas 1994-aisiais ir truko iki 2014-ųjų. Mes turime sukaupę daug duomenų apie gyvenimo būdo įpročius ir sveikatą.
Vilniuje yra taip pat atliekami Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimai, kurie parodo, kiek žmonės vartoja baltymų, riebalų, angliavandenių, kiek valgo mėsos, daržovių, miltinių patiekalų.
Mūsų naujausias tyrimas unikalus tuo, kad patys šalies gyventojai galėjo įvertinti savijautą, sveikatą, taip pat mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus veiksnius.
– Ar tiesa, kad nutukimas yra siejamas su išsilavinimu?
– Ne viena pasaulyje atlikta studija parodė tokį ryšį. Mes taip pat aptikome šį dėsningumą. Yra taip pat žinoma, kad kuo vyresni gyventojai, tuo daugiau tarp jų būna nutukusių asmenų. Tai būdinga ir moterims, sulaukusioms menopauzės.
Didesnis pavojus nutukti yra šeimose gyvenantiems žmonėms, nei vienišiems. Nutukimas taip pat siejamas su išsilavinimu, pavyzdžiui, universitetinį išsilavinimą įgiję žmonės rečiau būna nutukę.
Kita vertus, moterys yra kur kas kritiškesnės savo atžvilgiu nei vyrai. Trečdalis jų tikino, kad turi anstvorį, nors buvo normalaus svorio. O 41 proc. vyrų, turinčių antsvorį, manė, kad jiems negresia nutukimas. Tokiu būdu vyrai atsidūrė pavojuje. Juk žmogus, manantis, kad jo svoris normalus, ir toliau galvos, kad jam nieko nereikia keisti gyvenime.
Tyrimas parodė, kad vos 40 procentų asmenų pasiekia užsibrėžtą tikslą – sėkmingai sumažina svorį, tai rodo, kad trūksta išorinės pagalbos, taip pat efektyvių priemonių.
Atsakydami į klausimą, kokios yra svorio mažinimo priežastys, ne vienas apklausos dalyvis nurodė, kad tai – noras sulieknėti, noras gerai jaustis, taip pat sveikatos sutrikimai.
Vyrai prisipažino, kad norėtų sulieknėti dėl artimųjų ir kitų asmenų patarimų, o moterys – dėl noro sau patikti.
– Ar įmanoma atitolinti ligas daug judant?
– Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, per savaitę kiekvienas žmogus turi 150 minučių skirti fizinei veiklai, jei fizinis krūvis yra didelis – bent 75 minutes. Vadinasi, žmogus turėtų pusvalandį per dieną skirti fiziniam krūviui, nuo kurio padažnėtų pulsas, kvėpavimas, suaktyvėtų širdies veikla, išpiltų prakaitas.
Apklausa parodė, kad tokių patarimų laikosi labai nedaug žmonių. Keturiskart per savaitę sportuojančiųjų buvo labai mažai, o didžioji dalis apklaustųjų skyrė dėmesį aktyviam poilsiui nuo vieno iki trijų kartų per savaitę. Tai gerai, tačiau to nepakanka.
Miegas – taip pat yra svarbus gyvenimo kokybės rodiklis. Todėl apklausos dalyviai turėjo nurodyti, kiek laiko jie miega. Paaiškėjo, kad vidutiniškai miegama apie 7 valandas per parą.
– Ką valgo vyrai ir moterys? Ar yra skirtumų?
– Atskiras klausimas buvo skirtas daržovių vartojimui, nes tai – antioksidantų, maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Mitybos specialistai pataria kasdien suvalgyti 400 gramų daržovių, tai sudaro apie 4-5 porcijas. Apklausa parodė, kad didžioji dalis gyventojų suvalgo vos vieną ar dvi porcijas daržovių. Tai labai mažai, nes tiek sudaro vienas obuolys ir vienas pomidoras.
Tyrimo duomenimis, kasdien suvalgoma po vieną ar dvi riekeles duonos, tačiau moterų ir vyrų skonis išsiskyrė. Moterys dažniau renkasi duoną, praturtintą sėklomis, grūdais, o vyrai paminėjo, kad labiau mėgsta juodą ar baltą duoną.
Sveikesniems maisto produktams moterys skiria kur kas daugiau dėmesio nei vyrai, pavyzdžiui, įvairias košes vyrai renkasi 1,5 karto rečiau nei moterys. Limonadai, gaivieji gėrimai, traškučiai, pusgaminiai ir „greitojo maisto“ produktai taip pat dažniau atsiduria ant vyrų stalo. Šiuos užkandžius dažniau renkasi vyrai.
Tačiau moterys labiau nei vyrai mėgsta kulinarinius gaminius: pyragaičius, sausainius, desertus.
Mitybos specialistai taip pat primena, kad kur kas rečiau reikėtų valgyti rūkytus mėsos produktus, bet vyrai dažniau nepaiso šių rekomendacijų.
Tačiau vyresnio amžiaus gyventojai Lietuvoje maitinasi sveikiau nei jaunimas, nes dažniau renkasi košes, šviežias daržoves bei košes, juodą duoną. O jaunimas dažniau renkasi dažniau, tai kas yra greitai pagaminama, pavyzdžiui, konditerijos gaminius, užkandžius, pusfabrikačius.
– Kuo yra svarbios tyrimo išvados?
– Jos parodė, kad yra tam tikros visuomenės grupės, kurioms labiau gresia sveikatos sutrikimai. Deja, mūsų stiprioji lytis dar turėtų smarkiai pasitempti. Tyrimas patvirtino, kad moterys labiau nei vyrai rūpinasi savo sveikata. Norėdamos profilaktiškai pasitikrinti, jos dažniau kreipiasi į gydytoją. Susirgusios moterys taip pat dažniau ieško medikų pagalbos.
Tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius trejus metus moterims dažniau buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio tyrimai, taip pat išmatuotas kraujospūdis.
Paaiškėjo, kad kur kas mažiau nusiskundimų turėjo tie apklausos dalyviai, kurie rinkosi aktyvų fizinį poilsį, pakeitė mitybą, vartojo maisto papildus, apribojo cukraus ir riebalų kiekį.
– Ar remiantis tyrimo duomenimis galėtumėte nupiešti Lietuvos moters portretą?
– Tai – miesto gyventoja, besilaikanti racionalios mitybos principų, mėgstanti aktyvų poilsį.
Yra sudėtingiau kalbėti apie tipišką vyrą. Jis labiau mėgsta pasyvų gyvenimo būdą, toks vyras yra dažniau išgeriantis, rūkantis ir rečiau besikreipiantis į gydytoją.
Visame pasaulyje yra pastebima tendencija – vyrų nutukimas didėja ir tai nepriklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos.
– Ką daryti, kad pagerėtų savijauta?
– Yra du aiškūs patarimai: didinti fizinį aktyvumą ir sveikai maitintis. Tačiau šiuos patarimus sunku įgyvendinti. Norint keisti gyvenimo būdą, reikėtų pradėti nuo minimalių pokyčių. Nereikia sielotis, jei nekrenta svoris. Svarbiausias rodiklis yra ne svoris, o tai, kaip žmogus jaučiasi. Netgi antsvorį turintys žmonės gali puikiai jaustis, jei yra fiziškai aktyvūs.
Neverta žavėtis dietomis, nes mitybos keitimo programa nieko bendro neturi su kalorijų skaičiavimu. Iš pradžių galima pakeisti vieną ar kitą produktą, o po kelių savaičių – dar kitą.
- Kokia dalis kaimo gyventojų dalyvavo apklausoje?
- Ji atitiko Lietuvos gyventojų pasiskirstymą, nebuvo didelių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų.
