Įtariama, kad vienas iš studentų susirgo tymais – ypač grėsminga ūmia virusine infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu ir gali pasibaigti netgi mirtimi.
Kaip portalui Lrytas.lt sakė VGTU Viešosios komunikacijos direkcijos direktorė Dovilė Juršytė, įspėjimą apie galimai tymais užsikrėtusį studentą su rekomendacijomis, kokių atsargos priemonių būtina imtis, fakulteto administracijai atsiuntė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Gavusi šiuos duomenis, dekanė nedelsiant bendru laišku informavo visą fakulteto bendruomenę apie galimą grėsmę užsikrėsti tymais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilė Sakalauskaitė portalui Lrytas.lt sakė, kad šį mėnesį išties buvo gautas vienas pranešimas apie vieną įtariamą tymų atvejį.
„2019 m. gruodžio 3 d. iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas gavo pranešimą apie įtariamus tymus neorganizuotam vaikui. Vaikas susirgo 2019 m. lapkričio 30 d., buvo gydomas ambulatoriškai, užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, galutinės diagnozės laukiama“, – teigė specialistė.
Paskutinis patvirtintas tymų atvejis Vilniaus apskrityje buvo registruotas 2019 m. liepos mėnesį. Pacientas susirgo liepos 16 dieną.
Iš viso nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrityje patvirtinta 312 susirgimų tymais. Iš jų 77 vaikai ir 235 suaugusieji.
Pasidomėjus, kaip reikėtų elgtis tiems, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiu tymais žmogumi, A.Sakalauskaitė rekomendavo neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems (t. y., skiepytiems tik viena vakcinos doze) ir nesirgusiems tymais asmenims, kurie bendravo su galimai tymais užsikrėtusiu žmogumi, kreiptis į savo šeimos gydytoją, nurodyti, kad turėjo sąlytį ir pasiskiepyti ne vėliau kaip per 72 val. nuo kontakto pradžios. Šiuo atveju pakanka vienos vakcinos dozės.
„Sąlytį turėjusiems asmenims skirta vakcina kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, rekomenduojama išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir, jei nesusergama, pasiskiepyti savo lėšomis.
Visiems sąlytį su tymų atveju turėjusiems asmenims rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę 21 dieną po turėto kontakto ir pasireiškus tymams būdingiems simptomams (karščiavimui, slogai, kosuliui, akių junginės uždegimui, bėrimui) nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir nurodyti, kad turėjo kontaktą su tymų atveju“, – siūlė pašnekovė.
Pirmasis protrūkis – pernai
Primename, kad tymai ilgą laiką buvo laikyta skiepais suvaldyta liga. Bet pernai lapkričio pabaigoje Visagine registruotas tymų protrūkis – nustatyta 30 infekcijos atvejų. Tymų virusas išplito Visagino siuvimo įmonėj „Visatex“, kur dirbo per šimtą siuvėjų iš Šri Lankos.
Tada viena iš siuvėjų atostogavo Ukrainoje, kur galimai ir užsikrėtė grėsminga liga, o grįžusi į darbą apkrėtė ir neskiepytas savo koleges iš Šri Lankos.
Vėliau tymai išplito ir kituose Lietuvos miestuose. Tarp užsikrėtusiųjų buvo ir medicinos darbuotojų.
Tymų protrūkių neišvengė ir kitos šalys. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad dėl dalies visuomenės skeptiško požiūrio į skiepus susirgimų tymais atvejų šių metų sausio-liepos mėnesiais buvo trigubai daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kai kuriose šalyse, tarp jų – ir Ukrainoje, tymai baigėsi ir mirtimi.
Kas yra tymai?
Kaip skelbia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir imunosupresiniams asmenims.
Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.
Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje.
Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų.
Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti tiki 18 žmonių.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7–18–21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės.
Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuris po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų – skiepijimas.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais.
Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų–epideminio parotito–raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
