Taikant šį gydymo metodą, chemopreparatų poveikis navikui yra didesnis nei įprasto gydymo metu, padidėja tikimybė pacientams išsaugoti galūnes, palengvėja pooperacinis laikotarpis ir sumažėja chemoterapijos toksinis poveikis organizmui.
„Piktybinis navikas išplitęs blauzdikaulio dalyje, todėl pirmiausiai kojos kraujagysles izoliavome nuo likusios kraujotakos sistemos. Svarbu, kad skirta chemoterapijos dozė, kuri įprastai visam organizmui būtų labai pavojinga, patektų tik į galūnę, kurioje ir yra 15 centimetrų piktybinis darinys.
Tuomet galūnę ir cirkuliuojantį kraują joje su medikamentais sušildėme iki 40 laipsnių – tokioje temperatūroje chemoterapija veikia greičiau ir efektyviau“, – pasakoja Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Žilvinas Dambrauskas.
Chemoterapija izoliuotoje galūnėje veikia tik piktybinį darinį ir padidina galimybę išsaugoti žmogaus galūnes. Sėkmingą procedūros eigą užtikrino daugiadalykė gydytojų ir slaugytojų komanda: abdominaliniai chirurgai, ortopedai traumatologai, chemoterapeutai, anesteziologai reanimatologai, perfuzininkai, operacinės slaugytojos. Po atliktos operacijos paciento dar laukia chirurginis gydymas.
Pasak gydytojo anesteziologo reanimatologo dr. Juozo Kapturausko, po chemoterapijos iš kraujagyslių buvo pašalintas kraujas su chemoterapiniu preparatu ir atstatyta kojos kraujotaka.
„Vaizdžiai kalbant – technologijos leido „atskirti“ koją nuo likusio organizmo, joje taikyti chemoterapiją ir po procedūros atstatyti įprastą kojos kraujotaką. Šis metodas yra unikalus tuo, jog kojos kraujagyslės yra izoliuojamos nuo organizmo, o speciali, tik tokioms procedūroms skirta įranga, atlieka širdies ir plaučių darbą: iš kojų venų paima kraują, jį prisotina deguonimi, pašalina anglies dvideginį ir tiekia jį į kojų arterijas.“
„Tokią operaciją darėme pirmą kartą, tačiau procesai buvo pažįstami, chemoterapija ir jos veikimo principai žinomi, nes tokius vaistu naudojame jau daug metų ne tik įprastos chemoterapijos, bet ir kaulų čiulpų transplantacijų metu.
Žinojome, ko tikėtis ir kaip išvengti šalutinio poveikio“, – apie atliktą procedūrą kalbėjo Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas chemoterapeutas, Domas Vaitiekus.
Minkštųjų audinių sarkomos yra priskiriamos retiems navikams. Per metus tokių auglių Europoje 100 tūkst. gyventojų pasitaiko 5.
2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija navikų klasifikacijoje išskyrė daugiau kaip 50 skirtingų histologinių potipių, kylančių iš raumenų, nervų ir jų dangalų, kraujagyslių, riebalinio, fibrozinio ir kitų jungiamųjų audinių.
Pacientams, kuriems diagnozės metu nenustatoma metastazių ir galima atlikti operaciją, pasveikimas siekia nuo 20-80%. Tai priklauso nuo sarkomos tipo, lokalizacijos, taikomo gydymo po operacijos.
Sarkomų, kaip ir daugelio onkologinių ligų, priežastys išlieka neaiškios. Labai nedidelę dalį sarkomų nulemia paveldėjimas, radiacija, kai kurie virusai.
Galūnių amputacija nėra dažna gydant minkštųjų audinių sarkomas. Taikant šiuolaikines chirurgines, radioterapijos, chemoterapijos priemones daugeliu atvejų amputacijos pavyksta išvengti.
Šis (chemoterapija izoliuotoje galūnėje) būdas yra vienas iš gydymo metodų, padedantis išvengti amputacijos ir sumažinti lokalaus atsinaujinimo riziką.
