Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė aiškino, kad sutinkami keleiviai iš visų skrydžių, nes skrydžiai gali būti jungtiniai. Pasitarus su gydytojais epidemiologais, nuspręsta priemones įdiegti visuose Lietuvos oro uostuose, nors ES institucijos tokių kontrolės rekomendacijų ir nėra pateikusios.
„Pagrindinis mūsų buvimo oro uostuose tikslas, kad virusas neišplistų, jeigu būtų atvežtas į šalį. Kad valdytume padidėjusią riziką, laikinas priemones priėmėm tokias: pirmiausiai atliekam pasirinktinį keleivių skryningą. Nėra temperatūra matuojama visų, bet tiktai tų, kurie paskutiniu metu lankėsi Kinijoje“, – sakė R.Lingienė.
Ji pabrėžė, kad labai svarbu keleiviams, atvykusiems iš Kinijos, suteikti informaciją, ką daryti, jei blogai pasijus vėliau – juk gali būti ir taip. Ligos inkubacinis periodas iki galo neaiškus, manoma, kad jis gali užtrukti iki keturiolikos dienų.
Tad jei žmogus, grįžęs iš Kinijos, pajus simptomus, panašius į gripo, svarbu būtų nedelsiant kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą (skambinti tel. 112), o ne į savo šeimos gydytoją, ir pačiam nevažiuoti į gydymo įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos medikai jau yra gavę informaciją apie tai, kad tokį žmogų reikėtų nedelsiant vežti į infekcinių ligų skyrių, kur jis bus tinkamai gydomas ir bus užkirstas kelias viruso plitimui.
Iki šeštadienio popietės keliautojų iš Kinijos Lietuvos oro uostuose nesutikta, tačiau jų pasitaikyti tikrai gali. Skaičiuojama, kad kasmet iš Kinijos į Lietuvą atvykstančių asmenų gausėja. Praėjusiais metais sieną kirto daugiau nei 15 tūkst. iš Kinijos atvykusių žmonių. 2018 m. jų buvo apie 12 tūkst., 2017 m. – apie 9 tūkst., tad srautas nemažas.
Situacija oro uostuose bus stebima tol, kol tęsis nepalanki epidemiologinė situacija, nors tam ir reikalingi nemaži ištekliai.
Bet ar realu, kad Lietuvoje tikrai pasitaikys koronaviruso atvejų? „Kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, viruso išplitimo riziką Europoje savaitės pradžioje vertino kaip žemą, vėliau – kaip vidutinę, taigi situacija gali keistis. Virusams sienų nėra, o šis virusas dar nėra iki galo ištirtas, tad nežinia, kaip ten gali būti. Reikia tikėtis geriausio, bet pasiruošti blogiausiam“, – sakė R.Lingienė.
Įtampa kyla
Pavojaus varpai skamba ir Europoje. Prancūzijoje patvirtinti keli užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Visi užsikrėtusieji neseniai lankėsi Kinijoje, dabar jie laikomi izoliuoti ir gydomi. Teigiama, kad šiuo metu jie jaučiasi gerai.
Viruso užkluptoje Kinijoje gyvenimas nesustojo – šeštadienį švęsti Naujieji metai. Bet Naujųjų švenė Kinijos miestuose buvo ne tokia kaip kasmet – šventinių renginių nedaug, jų metu minimas virusas ir su juo kovojantys žmonės. Didžiuosiuose miestuose – Pekine, Honkonge, renginiai apskritai buvo atšaukiami.
Naujieji kinų metai buvo švenčiami ir kitose šalyse, kuriose gyvena didelės kinų bendruomenės. Jose minčių apie virusą mažiau, mėgaujamasi muzika ir spalvingais pasirodymais.
Šventės nebuvo Kinijos mieste Uhane. Jame dislokuojamos gausios pajėgos. Kovai su paslaptingu koronavirusu pasitelkti karo medikai. Kone pusė tūkstančio jų išsiųsta į ligonines, kuriose gydomi mirtinu virusu užsikrėtę žmonės.
Uhane telkiamos ir gausios civilių medikų pajėgos – gydytojai siunčiami iš aplinkinių miestų.
Ligoninėse trūksta vietų. Užsimota Uhane per mažiau nei 10 dienų suręsti naują specializuotą ligoninę, šeštadienį valdžia pareiškė, kad statys ir antrą tokią. Abejose galės būti gydomi keli tūkstančiai pacientų.
Situacija Kinijoje prastėja. Šeštadienį aukų skaičius šoktelėjo beveik dvigubai, virusas nusinešė daugiau nei 4 dešimtis gyvybių. Dar apie 1300 žmonių yra užsikrėtę.
