Ar padėtis tikrai yra tokia rimta? Kokios yra naujausios žinios apie koronavirusą? Ar verta nerimauti, kad jis gali pasiekti Lietuvą ir kaip nuo jo galima apsisaugoti?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos „Reporteris“ vedėjas Andrius Kavaliauskas kalbino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorių Saulių Čaplinską.
– Profesoriau, kaip manote, ar tos priemonės, kurių dabar imasi Lietuva, bus veiksmingos apsisaugant nuo koronaviruso?
– Visos šios priemonės, kurių dabar imasi ir turbūt toliau imsis ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis, yra tam, kad būtų galima pristabdyti šito viruso plitimą.
Tai, kad jis, tikėtina, gali atkeliauti ir atkeliaus vėliau negu, sakysim, pasirodė Kinijoje, Korėjoje, Singapūre ir dabar jau Italijoje, duoda mums visiems daugiau laiko pasiruošti.
Sakydamas „visiems“ aš pirmiausia turiu omeny visuomenę.
– Termovizoriai, keleivių patikros oro uostuose. Ar tai veiksminga?
– Iš dalies taip. Kai tikai buvo nustatyta šita liga ir buvo dar daug neaiškumų, kas yra jos sukėlėjas, kaip jis plinta, kokia yra klinika ir koks yra inkubacinis periodas, buvo viena.
Dabar jau turime daugiau žinių, bet vis dėlto situacija labiau komplikuojasi.
– Kas per tuos du mėnesius paaiškėjo apie naująjį koronavirusą?
– Paaiškėjo, kad tai koronavirusas ir, kad jis gali persiduoti iš žmogaus žmogui. Pradžioje dėl šito klausimo dar buvo abejonių.
Dabar jau aišku, kad inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka 5 dienas ir truputį ilgiau. Gali trukti ir iki 2 savaičių.
Paskaičiuota, kad 2 savaičių karantino turėtų užtekti, bet jau šiandien aišku, kad kai kam inkubacinis periodas gali tęstis net ir iki mėnesio.
Negana to, jau dabar aišku, apie ką jau prieš tai mes su kolegomis mokslininkais diskutuodavome ir jie kėlė tą mintį, kad virusas gali būti perduotas ir besimptominiu periodu.
Šiandien jau moksliškai įrodyta, kad besimptominėje formoje žmonės taip pat gali platinti virusą.
– Kitaip sakant, iki mėnesio laiko žmogus gali sirgti, pats to nežinoti ir užkrėsti dar daugiau žmonių?
– Dar daugiau – jis gali pats išvis nesusirgti arba paskui gal pasveiks, pati jo imuninė sistema susitvarkys su tuo virusu, bet jis jau gali užkrėsti žmones.
Šiandien jau tapo aiškus kitas dalykas, kad pirmose ligos stadijose virusas daugiau randamas nosiaryklėje, o vėlesnėse stadijose būna, kad nosiaryklėje jo nebėra, bet jis randamas išmatose. Tai yra, toliau pažeidžiamas žarnynas ir virusas dauginasi ten.
Iš čia tampa aiškesnis faktas, kad kai Uhane buvo pirma banga registruotų ligonių, mirštamumas buvo apie 11 procentų. Toliau ėjo antra banga, o trečioje bangoje netgi 70 proc. diagnozuotų pacientų neturėjo jokio ryšio su turgumi (kuriame kilo koronavirusas, – red. past.) ir jokio ryšio su kvėpavimo takų ligų simptomus jaučiančiu žmogumi.
Kitaip sakant, jie užsikrėtė nuo žmogaus, sirgusio besimptomine forma, arba nuo užterštų paviršių.
– Tai spaudžiant rankas, prisiliečiant prie ko nors galima užsikrėsti?
– Prisiliečiant, kad ir prie užteršto stalo. Tame pačiame turguje, [kuriame kilo koronavirusas], buvo ištirta, jeigu gerai pamenu, apie 700 įvairių paviršių. Ant apie 80 tirtų buvo rasta viruso pėdsakų. Nuo ten buvo galima užsikrėsti.
– Kiek laiko tas virusas išgyvena?
– Iki galo dar sunku pasakyti, bet gali būti, kad vienų koronavirusų atveju, žiūrint kokia yra aplinka, jie gali išgyventi iki 3 valandų, kitais atvejais – iki 3 dienų.
Iš karto galime pasakyti – siuntos iš Kinijos turbūt nebus keliančios pavojų, ką Pasaulio sveikatos organizacija ir pabrėžė.
Bet būnant aplinkoje, kur galėjo būti žmonės, kurie galbūt nesiplovė rankų ir paliko užterštą paviršių arba atitinkamai sveikinomės su tuo žmogumi, galima užsikrėsti.
– Tarkime, nuėjus į kavinę ir prisėdus prie staliuko, prie kurio ką tik sėdėjo kiti žmonės, gali užsikrėsti koronavirusu?
– Jeigu stalas bus užterštas. O jeigu dar sėdėsite šalia žmogaus, kuris jaus kvėpavimo takų simptomus – kosės, čiaudės ir iškosės virusą, jūs galite užsikrėsti oro lašeliniu būdu arba užsikrėsti per nešvarias rankas, paliesdami, sakysime, akis (per akis taip pat galima užsikrėsti) ar burną.
Tai komplikuoja tą situaciją: inkubacinis ar besimptomis laikotarpis ir galimybė užsikrėsti ne tik oro lašeliniu, bet ir fekaliniu-oraliniu būdu.
– Kaip elgtis žmonėms, kad jie neužsikrėstų?
– Universali apsaugos priemonė yra labai aiški ir seniai pabrėžiama ir ne tik nuo šitos ligos: kosėjimo ir čiaudėjimo higiena ir rankos rankos rankos – kuo dažniau plauti rankas.
– Ar medicininės kaukės duoda kokios naudos?
– Labai svarbu, kad medicinines kaukes nešiotų turintis kvėpavimo takų ligų požymių žmogus, kuris galbūt jau serga ir gali išskirti virusą per kvėpavimo takus.
Labai gerai, kad Kinijoje, ar kitose Azijos šalyse yra ta subkultūra, kuomet jie įpratę nešioti tas kaukes dėl didelio oro užterštumo.
Tada yra labai didelė tikimybė, kad žmogus, kuris gali išskirti virusus per kvėpavimo takus, taip pat užsidės kaukę ir tai jį pristabdys.
Pas mus nereikėtų pulti pirkti kaukių, nes jų gali neužtekti ligoninėms, kai reikės.
– Ne visada yra galimybė nusiplauti rankas. Ar naudoti dezinfekavimo skystį?
– Žinoma, kad šitas virusas turi apvalkalą. Tai reiškia, kad bet kokios dezinfekcinės priemonės gerai sunaikins tą virusą ir jis taps nebegyvybingas.
Taigi naudingos bet kokios dezinfekcinės priemonės, įvairūs higieniniai paketai, skysčiai na ir, aišku, vanduo ir muilas.
– Ar galite paprognozuoti tolesnę epidemijos plitimo dinamiką?
– Pradžioje kalbėjome, kad galimi keturi scenarijai. Pirmasis, kad virusas liks tik Kinijoje. Dabar jau aišu, kad taip neįvyko.
Antras, kad galbūt protrūkis tęsis pagrinde tik Kinijoje 2-3 mėnesius. Panašu, kad irgi tai nepasitvirtino.
Tolimesnis scenarijus buvo, kad protrūkis galbūt bus platesnis, bet kažkada jis baigsis, bus užgniaužtas. Labai norėtųsi, kad taip įvyktų.
Bet, deja, gali būti ir ketvirtas scenarijus, kad šitas virusas adaptuosis tarp žmonių ir panašu, kad mes galime turėti dar vieną sezoniškai pasikartojančią tarsi peršalimo ligą.
Deja, reikia pasakyti, kad šito viruso užkrečiamumas yra aukštesnis, negu gripo viruso arba net dar aukštesnis negu to panedeminio ispaniškojo gripo, kuris buvo 1918 metais.
– Koks jis dabar yra?
– Jis yra virš dviejų. Jeigu yra virš dviejų, jis gali plisti eksponentiniu būdu, kai vienas žmogus užkrečia ne mažiau, kaip du žmones.
Kol nepavyks sumažinti šito užkrečiamumo lygio, tol virusas gali plisti.
Čia yra vis tik bloga žinia. Gera žinia yra tai, kad aišku, kas tai per virusas ir aišku, ką su juo daryti.
– Bet neaišku, kaip jį gydyti?
– Neaišku, kaip jį gydyti. Čia yra kita bėda. Jeigu palyginsime su gripo virusu, tai nuo gripo vis tiktai turime vaistų, visų pirma turime vakciną.
Čia efektyvių antivirusinių vaistų nėra. Bandomi įvairūs vaistai, bet dar jų reikės palaukti.
Dabar, kiek gydytojai padeda ligoniui, tai padeda jam pačiam pasveikti. Ir čia nieko nuostabaus, nes vis tik sunkiai serga ir miršta silpniausi – senjorai ir turintys lėtinių ir chroninių ligų. Jiems ši liga ypač pavojinga.
– Daugybė žmonių yra suplanavę iš anksto keliones ir turbūt nusipirkę bilietus į Europos, Azijos šalis. Kaip patartumėte jiems elgtis – vykti ar nevykti?
– Manęs dažnai klausia šito klausimo nuo pat protrūkio pradžios.
Atsakymas būtų, kad bet kuriuo atveju reikėtų labai įsiklausyti, ką sako būtent Lietuvos specialistai, kokios rekomendacijos, į kurias šalis vykti ar nevykti, ką sako Užsienio reikalų ministerija.
Aišku, kad į Kiniją šiandien tikrai negalima vykti, nebent yra kažkokie ypatingi reikalai.
O vykstant į Italiją reikia įvertinti situaciją, kad pirma – gali būti didelė rizika, kad ten gali susirgti, antra – yra didelė tikimybė papulti į karantiną arba užsienio šalyje, arba grįžus į Lietuvą gali būti taip, kad būsi paprašytas porą savaičių pats likti namuose ir save karantinuoti. Reikėtų ir šitą aplinkybę įvertinti ir stebėti, kaip keičiasi situacija.
Kitas klausimas, kad jeigu kas ryžtasi vykti į kokią šalį, nesvarbu, ar ten yra koronaviruso protrūkis, ar nėra, reikėtų neužmiršti elementarių saugumo taisyklių: pirmiausia vengti lankytis ten, kur gali būti sergantys žmonės, antras dalykas, kalbant apie koronavirusą, reikėtų vengti būti arti gyvūnų, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą ir dar kartelį – rankos rankos rankos – rankų higiena.
