Lietuviai nuo šios priklausomybės pagalbos nesulaukia: sergančiųjų daugėja

Kol tarp politikų vyksta diskusijos, ką ir kiek drausti, reali rūkančiųjų situacija Lietuvoje kelia nemažai klausimų. Šeimos gydytojai neturi pakankamai laiko ir galimybių padėti mesti rūkyti, o sergančiųjų rūkymo sukeltomis ligomis skaičius didėja.

Dr. Viktorija Andrejevaitė sako, kad Lietuvoje iš tiesų labai trūksta patikimos statistinės informacijos apie tabako rūkymo paplitimą.<br>Lrytas.lt montažas.
Dr. Viktorija Andrejevaitė sako, kad Lietuvoje iš tiesų labai trūksta patikimos statistinės informacijos apie tabako rūkymo paplitimą.<br>Lrytas.lt montažas.
Nepaisant nežymaus oficialiai registruotų nuo tabako priklausomų asmenų skaičiaus, Lietuvoje registruojama nemažai susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nepaisant nežymaus oficialiai registruotų nuo tabako priklausomų asmenų skaičiaus, Lietuvoje registruojama nemažai susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nepaisant nežymaus oficialiai registruotų nuo tabako priklausomų asmenų skaičiaus, Lietuvoje registruojama nemažai susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nepaisant nežymaus oficialiai registruotų nuo tabako priklausomų asmenų skaičiaus, Lietuvoje registruojama nemažai susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 1, 2020, 10:45 AM

Narkotikų, tabako ir kontrolės departamentas (NTAKD) nurodo, kad Lietuvoje asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, registruojama labai nedaug, o 2018 m., Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, tokių asmenų nebuvo visai.

„Nepaisant nežymaus oficialiai registruotų nuo tabako priklausomų asmenų skaičiaus, Lietuvoje registruojama nemažai susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis. Palyginti su 2017 m., 2018 m. Lietuvoje padaugėjo naujų su rūkymų susijusių piktybinių navikų, gerklų bei trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų, taip pat ir kvėpavimo sistemos ligų atvejų skaičius“, – rašoma 2019 metų NTAKD metiniame pranešime.

Realios pagalbos nesulaukia

Gydytoja-psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė, gydanti ir konsultuojanti priklausomus nuo tabako asmenis, sako, kad Lietuvoje iš tiesų labai trūksta patikimos statistinės informacijos apie tabako rūkymo paplitimą.

– Lietuvių renkama statistika rodo, kad priklausomų nuo rūkymo yra nedaug arba nėra visai, o sergančiųjų rūkymo sukeltomis ligomis, daugėja. Ar galime teigti, kad statistika neatspindi realios rūkančiųjų situacijos ir skaičiaus? – portalas lrytas.lt paklausė V.Andrejevaitės.

– Pritariu, kad šiuo metu Lietuvoje labai trūksta patikimos statistinės informacijos ir aukštos kokybės mokslinių tyrimų apie tabako rūkymo paplitimą.

Maždaug pusė reguliariai rūkančių asmenų miršta nuo tabako sukeltų ligų ir gyvena apie 10 metų trumpiau, palyginti su niekada nerūkiusiais.

Medikų bendruomenėje iki šiol dažnas požiūris, kad rūkymas yra valios stokos problema, blogas įprotis, tačiau ne liga. Didele dalimi taip yra,nes universitetuose trūksta šiuolaikinių mokymų medikams studentams bei jau dirbantiems specialistams apie priklausomybės nuo tabako diagnostiką bei gydymą. Tarptautinės gairėse nurodoma, kad kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu turėtų būti paklausiama, ar asmuo rūko, nerūko, metęs rūkyti, esant rūkymo faktui, statistinėje kortelėje turėtume pažymėti kodus, kurie leistų pamatyti realesnę statistiką apie rūkymo paplitimą ir su tuo susijusias ligas.

Žinome, kad yra valstybių, kur patekus į skubios pagalbos priėmimo skyrių ar gydytojo konsultaciją, sistema neleidžia pradėti gydymo kortelės, kol neužpildomas rūkymo statusas.

Daugumos apklaustų šeimos gydytojų žinios apie rūkymo epidemiologiją, rūkymo žalą, metimo rūkyti naudą bei priklausomybės nuo rūkymo gydymą yra nepakankamos.

Daugiau žinių turėjo jaunesni, trumpesnį darbo stažą turintys, nerūkantys šeimos gydytojai bei dalyvavę kursuose ir konferencijose, kuriuose buvo mokoma apie rūkymą ir pagalbą metantiems rūkyti. Specifinę pagalbą dažniau teikia nerūkantys, vyresni, ilgesnį darbo stažą, daugiau žinių apie pagalbos metantiems rūkyti metodus turintys bei per pastaruosius metus dalyvavę kursuose ar konferencijose šeimos gydytojai. Teikti pagalbą metantiems rūkyti pacientams, dažniausiai trukdo laiko, skiriamo vienam pacientui, stoka, naujausios informacijos apie pagalbos metant rūkyti metodus ir žinių, kaip pakeisti pacientų požiūrį į rūkymą, trūkumas.

– Kiek žmonių į jus kreipiasi dėl pagalbos metant rūkyti?

– Jau apie 10 metų padedu rūkantiems žmonėms nutraukti rūkymą, esu baigusi pagalbos metantiems rūkyti mokymus Britanijoje ir JAV, taip pat esu ir kognityvinės elgesio terapijos specialistė. Vilniaus visuomenės sveikatos biure kiekvieną pirmadienį vedu pagalbos metantiems rūkyti grupę. Kas dieną savo klinikinėje praktikoje konsultuoju rūkančius asmenis – per 30 sek. pritaikau labai trumpą intervenciją – suteikiu informaciją, kad rūkymas yra liga ir su vaistų bei psichoterapijos pagalba galima sėkmingai mesti rūkyti.

Kadangi žinoma, kad paskyrus vaistą nuo rūkymo, net 60 proc. didėja šansai neberūkyti, dažnai tiesiog išrašau receptą ir paskiriu kontrolinį įvertinimą telefonu arba pacientai patys užsirašo į konsultaciją dėl rūkymo.

Vyresnio amžiaus žmonės dažniau sėkmingiau meta rūkyti, nei jaunesni, nes dažnai turi stipresnius motyvus, jau serga ar patiria finansinių sunkumų dėl rūkymo. Jaunesniems noriu pastebėti, kad jei asmuo nesutinka mesti rūkyti, rekomenduoju pereiti į mažesnės žalos strategiją, alternatyvų naudojimą, kuriose nėra smalkių bei mažiau kancerogeninių medžiagų.

– Tenka susidurti su teiginiais, kad lietuviai rūkyti pradeda vis jaunesni. Ar juose yra tiesos?

– Neturiu patikimos mokslinės informacijos. Tačiau žinoma, kad dauguma rūkančių asmenų pradeda eksperimentuoti būdami dar vaikais 7-11 m.

Pasaulinės sveikatos organizacija skelbia naujausius duomenis, kad rūkančių vyrų ir moterų išsivysčiusiose šalyse skaičius mažėja, tačiau rūkymas didėja mažiau tabako kontrolės srityje pažengusiosiose, ekonomiškai silpnesnėse šalyse. Europoje, lyginant su kitais regionais, išlieka didelis rūkančių moterų paplitimas.

Naujausioje Britų mokslininkų apžvalgoje, nors vaikų ir paauglių e-cigarečių vartojimas lyginant su ankstesniais metai didėja, tačiau tik 1 proc. taip eksperimentuojančių paauglių tampa priklausomi nuo nikotino.

– Kokiais būdais reikėtų kovoti su jaunimo, ypač nepilnamečių rūkymo problema?

– Svarbu suprasti,kad normalu, jog vaikai ir paaugliai gali eksperimentuoti su daugeliu dalykų, taip pat rūko. Ne visi, kurie išbando rūkymą ar garinimą, pradeda rūkyti ar garinti reguliariai – tampa priklausomi nuo nikotino.

Mano nuomone, labai svarbu, kad nepilnamečiai negalėtų įsigyti rūkalų kuo ilgiau, palaikyčiau 21 m. amžiaus ribą, nes smegenys tokiame amžiuje yra brandesnės ir atsparesnės psichiką veikiančių medžiagų poveikiui.

Šiuo metu labai lengva įsigyti e-cigaretes nelegalioje rinkoje. Perkant e-cigarečių skystį nesertifikuotose parduotuvėse, negalima užtikrinti, kad nebūtų viršyta leistina Europos sąjungoje nikotino norma (20 mg/ml). Nežinome ir kokių medžiagų gali būti dar primaišyta.

Susiduriu su paaugliais, kurie vartoja nelegaliai įsigytus nikotininius e-cigarečių skysčius,kurių dozė yra 50mg/ml, tai rodo, kad jie tampa labai priklausomi, nutraukus vartojimą vystosi abstinencijos sindromas: dirglumas, nerimas, bloga nuotaika, nemiga ir t.t.

Stiprinti ir griežtinti kontrolę, kad rūkalai būtų sunkiai prieinami vaikams – labai svarbu. Specialių visuomeninių akcijų metu būtų galima surasti jaunimui patrauklias idėjas ir skleisti žinutę, kad rūkymas nėra patrauklu, kad rūko tik psichologinių problemų turintys ir meilės kitu būdu nepatiriantys, tarsi nelaimingi žmonės.

Tuo pačiu tėvams, kurie rūko, verta rodyti pavyzdį ir dėti pastangas neberūkyti – kreiptis profesionalios pagalbos.

Žinau,kad mokytojams ir tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams labai trūksta mokomosios informacijos apie tabako poveikį sveikatai, tačiau išlieka labai svarbi rūkymo motyvų analizė. Su paaugliu svarbu šnekėtis apie rūkymą išmintingu būdu. Čia gali labai padėti kognityvinės dlegesio terapijos specialistai, todėl skatinu tėvus kreiptis į psichoterapeutą, jei jų vaikas rūko, siekiant suprasti,kaip geriausiai galima sau ir savo vaikui padėti.

– Visame pasaulyje sveikatos politiką įgyvendinantys politikai kalba apie galimybę žmonėms rinktis alternatyvas. Lietuvoje, sakoma, kad einame draudimų keliu. Esą užsienio šalių patirtis rodo, kad draudimai be kompleksinės pagalbos tik didina šešėlį, stumia žmogų į labiau rizikingą vartojimą. Sutinkate ar prieštaraujate tokiems teiginiams?

– Pritariu. Lietuvoje dar nėra sisteminės pagalbos rūkančiam asmeniui tai yra gydytojai negauna mokymų bei atlygio (skatinamosios paslaugos) už tai, kad taikytų labai trumpą intervenciją apie rūkymo nutraukimą, kurios esmė 3 žingsniai – paklausti ar asmuo rūko, pasakyti ,kad vaistai ir psichologinis palaikymas gali padėti nutraukti rūkymą bei nukreipti rūkančiuosius individualiai ar grupinei pagalbai.

Pavyzdžiui, Britanijoje šeimos gydytojai gauna atlygį, jei konsultuoja pacientą dėl rūkymo. Pacientai turi galimybę nemokamai gauti 6 kongnityvinės elgesio terapijos konsultacijas pas pagalbos metantiems rūkyti specialistą.

Didelė problema, kad vaistai nuo rūkymo Lietuvoje vis dar nėra kompensuojami, kai tuo tarpu vaistai arterinei hipertenzijai, dislipidemijai, astmai, lėtinei plaučių ligai bei onkologinėms ligom kompensuojami 100 procentų. Patekus į ligoninę pacientui, kuris rūko, jau ligoninėje turėtų būti paskirtas ir taikomas rūkymo nutraukimo gydymas. Deja, stebime tuos pacientus besiglaudžiančius nuošalesnėse ligoninės prieigose.

– Tai kitaip tariant, rūkančiųjų problemos vis dar pačių rūkančiųjų reikalas?

– Šiuo metu mes susiduriame su situacija, kad tabako rūkymas vis dar nėra prioritetinė sveikatos priežiūros kryptis. Metaforiškai galėčiau pasakyti, kad gelbstime žmones nuo infarkto, insulto, amputuojame galūnes, tačiau negydome šių ligų dažniausios priežasties – tabako rūkymo bei vis dar per mažas dėmesys skiriamas psichikos sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad psichologinių sutrikimų turintys žmonės rūko daugiau bei yra labiau priklausomi, jiems sunkiau mesti, todėl reikalinga papildoma pagalba ir apmokyto konsultuoti specialisto.

Sulaukus tinkamos pagalbos tikimybė mesti – didesnė

Irina Pocienė

Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė

„Rūkančiųjų mes turime, bet statistika iš dalies atitinka. Rūkančiųjų skaičius mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Priežasčių, kodėl statistika ne visai sutampa, reikėtų ieškoti šiek tiek kitur. Apskritai medicina daro didelę pažangą ir žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, dėl to diagnozuojama šiek tiek daugiau plaučių vėžio ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Kalbant apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, žmonės daugiau domisi ir nebijo kreiptis net dėl minimalių simptomų.

Net ir esant rūkančiųjų skaičiaus mažėjimui, realų minėtų ligų skaičiaus mažėjimą galėtumėme pamatyti tik po daugelio metų, kadangi ligos atsiranda ne iš karto pradėjus rūkyti, bet rūkant daug metų.

Pacientų yra įvairių: vieni patys domisi, kaip mesti rūkyti, kitus reikia skatinti ne kartą ir ne du. Reikia nepamiršti, kad rūkymas yra stipri priklausomybė ir ją gydyti sunku. Geriausia prevencija – nepradėti rūkyti iš viso.

Įvairios tabako kontrolės priemonės yra naudojamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse ir jų efektyvumas įrodytas. Tačiau man kaip gydytojai, dėstytojai atrodo, kad draudimų kelias verčia žmogų priešintis. Galbūt pirmiausias kelias pažaboti rūkymo problemą – švietimas. Bendradarbiavimas su pacientu. Tinkamai suteikus pagalbą pacientui, galimybė mesti rūkyti yra kelis kartus didesnė.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.