Taip pat medikai pastebėjo, kad kadangi koronaviruso SARS–CoV–2 genotipų paplitimas Lietuvoje dar nėra žinomas, gali būti klaidingai vertinama esama situacija, kas gali paskatinti per anksti švelninti karantino režimą.
Todėl antradienį Lietuvos medikams atstovaujančios profesinės organizacijos ir profesinės sąjungos išplatino viešąjį kreipimąsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl medikų apsaugos COVID-19 pandemijos metu.
Reikia ir švarių medžiaginių darbo rūbų
Kreipimesi rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje itin daug infekuotų medikų, turime pripažinti, kad medikų apsaugos priemonės iki šiol dar nėra pakankamos“, nors higienos normoje nurodyta, kad sunkaus ūmaus respiracinio sindromo atveju numato būtinas apsaugos priemones visam personalui, kontaktuojančiam su potencialiai infekuotais asmenimis.
„Šalia vienkartinių priemonių, kurių logistika buvo sutrikusi visame pasaulyje, problemos, deja, išlieka ir kitos aktualios problemos – tiek aprūpinimo tinkamo dydžio švariais medžiaginiais darbo drabužiais, tiek darbo organizavimo nuostatų įgyvendinimo praktikoje.
Visas su pacientais kontaktuojantis sveikatos priežiūros įstaigų personalas privalo būti aprūpintas švariais medžiaginiais darbo rūbais, kurie būtų dėvimi vieną darbo dieną, apsirengiami prieš darbą ir nusirengiami po darbo, jų kiekis ir dydžiai turi atitikti realų poreikį ne tik pandemijos metu, bet ir prieš ir po jos“, – rašo medikai.
Per kaukę sunkiau susikalbėti
Medikai pastebėjo, kad dėvint apsaugos priemones, sunku įžiūrėti įrašus, per kaukę sunkiau susikalbėti su pacientu, nepaprastai sunku atlikti tam tikras procedūras, kurios reikalauja ypatingo kruopštumo. Todėl dažnai reikia didinti dirbančių darbuotojų skaičių tam, kad galima būtų atlikti įvairias procedūras, net ir suleisti vaistus.
„Labai džiaugiamės įmonių, esančių Lietuvoje, ir medikų iniciatyva – sukūrusių ir skubiai pagamintų naujo modelio medikams respiratorių, apsauginių veido skydų, su kuriais yra žymiai lengviau kvėpuoti, bet panašių sprendimų būtina ieškoti toliau ir juos tobulinti, kad medikams būtų galima kuo kokybiškiau atlikti procedūras, dėvint apsaugos priemones“, – rašoma kreipimesi.
Taip pat siūloma sveikatos priežiūros įstaigų veiklą organizuoti taip, kad sumažinti nereikalingą tiesioginį kontaktą tarp pacientų ir darbuotojų. Pavyzdžiui, dirbant pamainomis, kurios nesusitinka; sumažinus pacientų srautą į ligonines ir daugiau paslaugų suteikiant ambulatoriškai; atidedant tas paslaugas, kas gali būti atidėta; viską ką galima daryti nuotoliniu būdu, darant nuotoliniu būdu. Tokius persitvarkymo veiksmus jau stebime daugelyje įstaigų.
Dalį užsikrėtusiųjų nustatyti yra sunku
Medikai pažymėjo, kad, kaip rodo kitų šalių tyrimai, dalis COVID–19 sergančiųjų turi asimptominę arba netipinę ligos eigos formą, kas dar labiau padidina infekcijos plitimą ir apsunkina infekuotų asmenų identifikavimą.
Todėl medikai ragina užtikrinti kiekvienam su bet kuriuo pacientu kontaktuojančiam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui – medikui ar pagalbiniam personalui – visas apsaugos priemones, kurios numatytos patvirtintam COVID–19 atvejui pagalbą teikiančiam personalui.
„Atkreipiame dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktos gairės dėl medikų ir pagalbinio personalo apsaugos dirbant COVID–19 pandemijos metu, numato tik MINIMALŲ būtiną apsaugos lygį.
PSO rekomendacijos paruoštos visoms valstybėms – taip pat ir turinčioms silpną ar fragmentišką sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų lygį. Todėl vienareikšmiškai skatinama, jei tik yra galimybė, geriau pasirūpinti savo piliečių sveikata ir medikų apsauga, nuo kurios tiesiogiai priklauso sveikatos sistemos atsako į pandemiją kokybė“, – rašo medikai.
Medikai ragino kiekvienam su bet kuriuo pacientu kontaktuojančiam medikui užtikrinti pilną apsaugą (ne mažiau kaip FFP2 klasės respiratorių, apsauginius akinius/skydelį, pirštines, vienkartinius apsauginius drabužius) ir vienkartines priemones naudoti griežtai VIENĄ kartą, o ne „taupyti“ medikų ir pacientų sveikatos ir gyvybės sąskaita.
Nepakankamai ištirti paplitę genotipai
Medikai pastebėjo, kad pasaulyje per pirmuosius 4 pandemijos mėnesius nustatyta beveik 4000 SARS–CoV–2 genotipų. Lietuvoje naujojo koronaviruso SARS–CoV–2 genotipų paplitimas Lietuvoje dar nėra žinomas. Tad būtina atlikti ne tik diagnostinius tyrimus, bet taip pat praplėsti ištyrimo protokolus įtraukiant ir modernius sekoskaitos metodus, siekiant patikslinti Lietuvoje paplitusių SARS–CoV–2 viruso genotipus.
„To reikia ne tik atskirų pacientų diagnostikos tobulinimui, bet ir tikslesnės epidemiologinės situacijos įvertinimui, nes klaidingai neigiami atsakymai gali didinti klaidos tikimybę ir taip suklaidinti sprendimų priėmėjus bei paskatinti daug kainuosiančius per ankstyvus karantino režimo švelninimo sprendimus“, – įspėjo medikai.
