Pasak ULAC vadovo, šiuo metu daugiau nei 80 proc. užsikrėtimų koronavirusu atvejų Lietuvoje yra vietiniai, tai yra plintantys šalies viduje.
Plinta vietiniai susirgimai
„Jau seniai kalbame apie tai, kad atsirado toks virusas, kad, deja, susirgimų mes neišvengsime. Dar daugiau galiu pasakyti, kad nuo kovo 25 d. susilygino diagnozuotų atvejų, kurie matomai užsikrėtė užsienyje ir čia vietoje.
Dabar jau visą laiką vyrauja vietinis užsikrėtimo kelias – daugiau nei 80 proc. užsikrėtimų vietinio kelio.
Kitaip sakant, tie, kurie vis dar galvoja, kad jiems tai negresia, kad čia tik kažkokie žmonės, kurie galėjo sau leisti išvykti į užsienį, tai jau seniai nebereikia taip skirstyti žmonių į mes ir jie“, – tikino prof. S.Čaplinskas.
Ragina testuoti imunitetą
Medicinos mokslų daktaras akcentavo, kad Lietuvoje būtina imtis naujų tyrimų, kurie padėtų identifikuoti imunitetą koronavirusui jau turinčius žmones.
„Seniai aiškinu apie tai, kad šalia molekulinių diagnostikos metodų, kurie atsako į klausimą, kas šiuo metu yra užsikrėtęs virusu ir kas šiuo metu gali užkrėsti kitą asmenį, laikas šalia įdiegti serologinius tyrimus, kurie neatsako į šitą klausimą, bet atsako į kitus klausimus.
Jie atsako į du pagrindinius klausimus: kas yra susidūrę su šituo virusu ir kas galbūt yra jau įgijęs imunitetą šiam virusui <..>.
Serologiniai tyrimo metodai gaila, kad iki šiol nėra atliekami“, – teigė jis.
Anot ULAC vadovo, serologiniai tyrimai leistų įvertinti, kiek stiprus yra imunitetas. Vienas iš šių tyrimų privalumų, S.Čaplinsko teigimu, kad tai gali būti ir greitieji tyrimai.
„Dabar dažnai gaunu klausimus: vieni ar kiti, sakysime, greitieji testai ar yra patikimi, ar ne. Jei jie sertifikuoti Europos Sąjungoje ir validuoti Lietuvoje, o tokių yra, tai bus vienas klausimas. Jeigu neaišku kokiame Kinijos garažiuke, bus kitas klausimas“, – apie testų patikimumą kalbėjo medicinos mokslų daktaras.
Pritartų karantino sąlygų švelninimui
„Vienas dalykas – nepasiduoti, o kitas dalykas – neatsipalaiduoti. Bet ir kartu suprasti, kad visi mes vis tik turime savo poreikių ir būtų gerai, kad mes galėtume patenkinti ne tik maisto ar vaisto poreikius.
Suteikti galimybę žmonėms iš vienos pusės teikti daugiau paslaugų, iš kitos pusės galbūt gaminti daugiau produkcijos“, – poziciją, susijusią su karantino sąlygų švelninimu, išdėstė S.Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, galėtų prasidėti lauko prekyba, maksimaliai galima būtų vystyti gamybos sritis ir kitas paslaugos, kurios galėtų būti maksimaliai saugios.
