Profesorius S. Čaplinskas apie mokslui tikru iššūkiu tapusį COVID-19: „Susidūrėme su ypatingu monstru“

Tūkstančius gyvybių kasdien šienaujantis koronavirusas neskuba palikti žmogaus organizmo net tada, kai medikai mano jį jau įveikę. Tai rodo vis dažniau pasitaikantys atvejai, kai pasveikusiam ligoniui pakartotinai atliekami tyrimai ir vėl parodo grėsmingą infekciją.

 Profesorius Saulius Čaplinskas vis dėlto linkęs pritarti Pietų Korėjos medikams, kad tai – viruso reaktyvacija, o ne naujas užsikrėtimas.<br> lrytas.lt koliažas.
 Profesorius Saulius Čaplinskas vis dėlto linkęs pritarti Pietų Korėjos medikams, kad tai – viruso reaktyvacija, o ne naujas užsikrėtimas.<br> lrytas.lt koliažas.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Apr 19, 2020, 6:49 AM, atnaujinta Apr 19, 2020, 12:09 PM

Tokių atvejų neseniai pažiro Pietų Korėjoje, kuri buvo laikoma efektyvios kovos su koronavirusu pavyzdžiu.

Šios šalies pareigūnai neseniai pranešė apie nustatytą 91-ą atvejį, kuomet pasveikusiu laikytam asmeniui ir vėl buvo nustatyta infekcija.

Šia žinia socialiniuose tinkluose pasidalijęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas profesorius Saulius Čaplinskas vis dėlto linkęs pritarti Pietų Korėjos medikams, kad tai – viruso reaktyvacija, o ne naujas užsikrėtimas.

„Gali būti, kad buvo klaidingai įvertinti pasveikimo kriterijai“, – neatmeta profesorius.

Vis dėlto teigiama, kad saugūs nėra net ir persirgusieji COVID-19 – jų imunitetas nebūtinai tampa atsparus koronavirusui ir gali užsikrėsti iš naujo.

Vienas pirmųjų tokių medikams nerimą sukėlusių atvejų buvo nustatytas Japonijoje. Šioje šalyje vasarį COVID-19 buvo nustatytas 70 metų vyrui, kuris po kurio laiko esą pasveiko – bent jau taip rodė atlikti pakartotiniai tyrimai.

Bet iš ligoninės paleistas ir įprastą gyvenimą vėl pradėjęs tariamai pasveikęs vyras po kelių dienų pasijuto blogai. Atlikus dar vieną tyrimą, jo rezultatas buvo teigiamas.

Tokių atvejų, kai COVID-19 persirgęs asmuo ir vėl užsikrečia, pasaulyje daugėja. O kaip yra Lietuvoje, kurioje penktadienio duomenimis, pasveiko 228 COVID-19 sirgę asmenys?

Ar tikrai jie visi jau gali būti ramūs, kad pavojinga liga atsitraukė visam laikui? Ar COVID-19 persirgę žmonės gali tapti, pavyzdžiui, kraujo donorais?

Žinia sukėlė sumaišties 

Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad devyniems COVID-19 sirgusiems asmenims pakartotinai atlikti PGR testai ir vėl buvo teigiami.

Ši žinutė sukėlė nemažai sumaišties ir Vyriausybės atstovams ją teko tikslinti. Buvo skubiai paskelbta, kad tai nėra pakartotiniai užsikrėtimo atvejai, todėl jie ir nėra įtraukiami į statistiką apie bendrą užsikrėtusiųjų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai portalą lrytas.lt šią savaitę patikino, kad, jos turimais duomenimis, pakartotinių susirgimų atvejų, kai vėl būtų užsikrėtęs jau pasveikęs asmuo, šiuo metu Lietuvoje nėra.

Ministerijos spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė atskleidė, kad pakartotiniai tyrimai buvo atliekami pacientams, kurių ligos eiga leido manyti, kad jie jau gali būti pasveikę.

Kada galima pakartoti tyrimą ir įsitikinti, ar pavojinga liga jau yra atsitraukusi?

„Pakartotiniai tyrimai dėl koronaviruso infekcijos atliekami praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo diagnozės nustatymo, bet ne anksčiau kaip po 3 dienų pasibaigus karščiavimui. Jei atlikus testą bus gautas teigiamas rezultatas, pakartotinis tyrimas vėl bus atliekamas po dviejų savaičių“, – galiojančią tvarką paaiškino ministerijos atstovė.

Pagal šią tvarką pasveikusiu žmogus pripažįstamas tuomet, kai, atlikus du testus iš eilės, esant ne trumpesniam kaip 24 valandų intervalui, abu kartus bus gauti neigiami tyrimo rezultatai.

Pasveikusiais taip pat oficialiai laikomi ir tie COVID-19 sirgę asmenys, kuriems neatliekami nauji tepinėliai, tačiau nuo diagnozės patvirtinimo pradžios būna praėjusios 37 dienos.

Tokiais atvejais, anot J.Petravičienės, pasveikę asmenys, įskaitant ir sveikatos priežiūros specialistus, gali grįžti į įprastą socialinį gyvenimą.

Žinoma, anot ministerijos atstovų, jie ir toliau privalo laikytis visų rekomendacijų, higienos reikalavimų, tačiau kažkokių specialių priemonių, kurių jie turėtų imtis, nėra numatyta.

Buvę ligoniai stebimi toliau?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė tvirtino, kad kalbėti apie tokius atvejus, kai infekcija užsikrečiama iš naujo, dar per anksti.

Anot specialistės, nuo pirmųjų Lietuvoje išaiškintų koronorviruso atvejų praėjo tik kiek daugiau nei pusantro mėnesio. „Kovo pradžioje tų atvejų buvo vos keli. Dar ne tas laikas, kad stebėtume, kaip virusas reaktyvuojasi. Tiesiog tas pats virusas išsilaiko ilgesnį laiką“, – aiškino D.Razmuvienė.

Tiesa, epidemiologė teigė neturinti informacijos apie pirmuosius koronavirusu užsikrėtusius lietuvius – ar jiems po kažkurio laiko nebuvo atliekami papildomi tyrimai ir kokie jų rezultatai.

Tačiau D.Razmuvienė neabejojo, kad vyksta tolesnis šių pacientų stebėjimas.

„Jeigu būtų kokia nors viruso reaktyvacija, manau, tam tikrame lygmenyje apie tai jau būtų žinoma. Manęs kol kas tokia informacija nėra pasiekusi, o tokių dalykų nenuslėpsi“, – tikino centro atstovė.

Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad apie naująjį virusą vis dar žinoma nepakankamai: „Manoma, jog vyresnio amžiaus žmonės ilgiau nešioja naująjį virusą. Tiesa, mokslas kol kas to niekaip nepaaiškina.

Į tai atsakymo nėra. Kaip ir nėra atsakymų, ar persirgus COVID-19, susiformuoja šiam virusui atsparus imunitetas ir ar ilgam? Mes šiandien to vis dar nežinome.

Šiandien niekas negali pasakyti, kokie apskritai yra sergamumo mastai, nes nemažai žmonių COVID-19 serga be jokių simptomų. Dėl to kol kas naują virusą ir jo sukeltą ligą lydi labai daug hipotezių“.

Tyrimų rezultatai – apgaulingi

Tai, kad žaibiškai po pasaulį plintančią infekciją lydi daug mįslių ir neatsakytų klausimų, sutiko ir S.Čaplinskas.

Bet dėl vieno dalyko profesorius neabejoja. „Šitas virusas – tikras monstras“, – bandydamas paaiškinti kai kuriuos visuomenei kylančius klausimus, pripažino ULAC vadovas.

Vienas tokių klausimų – ar galima teigti, kad persirgus COVID-19, susiformuoja infekcijai atsparus imunitetas? Kodėl liga sugrįžta? „Bet kokie svarstymai apie ligai atsparų imunitetą kol kas yra spekuliatyvūs“, – mano mokslininkas.

Bet S.Čaplinskas neatmeta, jog kai kuriais atvejais tiesiog gali būti klaidingai nustatytas pasveikimas. „Tokią prielaidą lyg ir patvirtina Pietų Korėjos atvejis, kai 91 COVID-19 sirgusiam ir tariamai pasveikusiam asmeniui vėliau atlikti laboratoriniai tyrimai buvo teigiami“, – sakė medikas.

Anot jo, ankstesni žinomi koronavirusai, kurie sukelia SARS ir MERS, parodė, kad imunitetas vis dėlto susiformuodavo. „Kaip bus su naujuoju virusu, kiek imunitetas bus atsparus jam, pasakyti dar anksti. Aišku, kad antikūnai formuojasi, bet tik laikas parodys, kiek jų bus produktyvūs“, – pripažino profesorius.

S.Čaplinskas taip pat mano, kad nereikėtų aklai pasikliauti šiuo metu atliekamais PGR (polimerazės grandininė reakcija) tyrimais. „Pasauliniai duomenys rodo, kad net apie 30 proc. visų tyrimų, kuriais nustatomas virusas, gali būti klaidingi. Kitaip tariant, daug infekcijos atvejų nenustatoma“, – pabrėžė profesorius.

Anot ULAC vadovo, klaidų gali atsirasti ir neteisingai paimant tepinėlį, ir dėl laboratorijos darbuotojų klaidos. „Tyrimo tikslumas labai priklauso ir nuo to, iš kur imama tyrimui reikalinga medžiaga. Dabar dažniausiai mėginys imamas iš nosiaryklės. Tokiu atveju tyrimo tikslumas siekia 63 proc. Didesnį tyrimo tikslumą galima pasiekti tiriant skreplius (72 proc. tikslumas) ar bronchų sekretą (93 proc.), bet kol kas to nedaroma“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Koks Lietuvoje atliekamų tyrimų tikslumas profesorius nesiėmė vertinti, tačiau neatmetė, kad klaidingų rezultatų irgi gali būti. „Šitas virusas labai klastingas. Gali atrodyti, kad jau pasitraukė iš organizmo, bet matome, kad po kurio laiko ir vėl atsiranda. Reiškia, niekur ir nebuvo pasišalinęs“, – sakė ULAC vadovas.

Ar tokiu atveju teisingas dabartinis sveikatos apsaugos ministro patvirtintas algoritmas, kai nustatomas pasveikimas nuo COVID-19?

Ar galiojanti tvarka eliminuoja riziką klaidingai nustatyti pasveikimą? „Leiskite man į šiuos klausimą neatsakyti. Be to, aš į juos atsakiau aplinkiniais keliais“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko profesorius.

Vis dėlto centro vadovas nesusilaikė nuo komentaro, jog atliekant pakartotinį PGR tyrimą, geriau būtų imti tepinėlį ne iš nosiaryklės. „Nes daugeliu atveju virusas nusileidžia žemyn ir nosiaryklėje jo gali nerasti. Pasveikimo indikatoriumi geriau būtų laikyti išmatų tyrimą“, – siūlo S.Čaplinskas.

Anot profesoriaus, po pasaulį plintantis virusas yra kol kas nematomas, bet labai rimtas priešas žmogui: „Matant, kaip jis plinta, kaip susiranda organizmą ir kaip nenoriai jį palieka, supranti, kad susidūrėme su ypatingu monstru.

Šis monstras labai gudrus – jis nenužudo visų, o tik dalį, nes jei nužudytų visus, neturėtų kur daugintis. Panašu, kad šis monstras plis palaipsniui, kol nesusargdins daugiau žmonių arba bus sukurta efektyvi vakcina“.

Ar Lietuvoje jau turime šios ligos piką? S.Čaplinskas ir šiuo atveju nenorėjo vertinti valdžios optimizmo.

„Gal plitimo pikas ir pasiektas. Tik neaišku, ar toliau eisime aukštyn, ar žemyn?

Mes iki šiol tyrėme tik aiškių simptomų turinčius asmenis, o kaip parodė Italijos pavyzdys, net 79 proc. virusas plito nuo simptomų neturinčių žmonių arba turinčių juos mažai išreikštus.

Kalbant futbolo terminais, turime bandyti atspėti, kur kamuolys riedės toliau. Tik taip gali apsaugoti vartus. Bet tam reikia turėti daugiau kuo tikslesnių duomenų. Manoma, kad dabar diagnozuojamas tik vienas iš šešių užsikrėtusiųjų, todėl trykšti optimizmu dar yra per anksti“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.