Atkreipė dėmesį į tikrą bakterijų ir virusų veisyklą: valykite tai kuo dažniau

Šiuo metu visi ypač susirūpino, kaip apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų ir virusų. Pasirodo, vieną labiausiai užterštų dalykų mes labai dažnai imame į rankas ir kasdien nešiojamės savo rankinėse arba kišenėse. Taip, tai – išmanieji telefonai.

Norint neužsikrėtis bakterijoms vien dažniau plautis rankas nepakaks. <br>123rf nuotr.
Norint neužsikrėtis bakterijoms vien dažniau plautis rankas nepakaks. <br>123rf nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Norint neužsikrėtis bakterijoms vien dažniau plautis rankas nepakaks. <br>123rf nuotr.
Norint neužsikrėtis bakterijoms vien dažniau plautis rankas nepakaks. <br>123rf nuotr.
Norint neužsikrėtis bakterijoms vien dažniau plautis rankas nepakaks. <br>123rf nuotr.
Norint neužsikrėtis bakterijoms vien dažniau plautis rankas nepakaks. <br>123rf nuotr.
Išmanieji telefonai yra tikra bakterijų veisykla.<br>M.Patašiaus nuotr.
Išmanieji telefonai yra tikra bakterijų veisykla.<br>M.Patašiaus nuotr.
Išmanieji telefonai yra tikra bakterijų veisykla.<br>123rf nuotr.
Išmanieji telefonai yra tikra bakterijų veisykla.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 26, 2020, 6:49 AM

Ištyrę, kiek ant mobiliųjų telefonų nusėda infekcines ligas sukeliančių patogenų – bakterijų ir virusų – tyrėjai padarė išvadą, kad šie prietaisai yra tarsi Trojos arkliai, kurie atneša į visuomenę epidemijas ir pandemijas.

Per išmaniuosius telefonus perduodami patogenai kelia rimtą susirūpinimą. Per šiuos prioetaisus ligų sukėlėjai gali išsisėti po visuomenę darbo vietose, įskaitant medicinos ir maitinimo įstaigas, viešajame transporte, kruiziniuose laivuose ir lėktuvuose.

Per išmaniuosius telefonus gali pasklisti tokie virusai, kaip gripo ar SARS-CoV-2 – naujasis koronavirusas, atsakingas už COVID-19 pandemiją.

Ką atskleidė tyrimai?

Mokslininkų grupė iš Australijos – Bondo universiteto biomedicinos mokslų profesorius adjunktas Lotti Tajouri ir garbės profesorius adjunktas Rashedas Alghafri, taip pat Murdocho universiteto lektorė bei tyrėja Mariana Campos ir biosaugumo profesorius Simonas McKirdy – peržvelgė 56 tyrimus, atliktus 24 pasaulio šalyse nuo 2005 iki 2019 metų, kuriuose buvo analizuojami ant mobiliųjų telefonų aptinkami mikrobai. Savo apžvalgos išvadas Australijos mokslininkai paskelbė „The Conversation“ portale.

Daugumoje tyrimų buvo aiškinamasi, kokių galima rasti bakterijų ant telefonų, kitose gi ieškota grybelio.

Išanalizavus tyrimų duomenis paaiškėjo, kad vidutiniškai 68 proc. mobiliųjų telefonų yra užteršti. Šis skaičius gali būti net mažesnis nei tikrasis, nes daugelio apžvelgtų studijų tikslas buvo rasti tik ant išmaniųjų prietaisų esančias bakterijas, o kai kurie mokslininkai apskritai ieškojo vien specifinių bakterijų.

Apžvelgti tyrimai buvo atlikti prieš atsirandant SARS-CoV-2 virusui, tad nė viename jo neieškota. Apskritai ieškoti virusų (ypač RNR virusų – grupės, kuriai priklauso SARS-CoV-2 ir kiti koronavirusai) yra sudėtinga, tad pavyko rasti vos vieną studiją, skirtą jiems.

Kai kuriuose tyrimuose buvo palyginti sveikatos priežiūros darbuotojų ir likusių žmonių išmanieji telefonai. Paaiškėjo, kad nėra ypatingo skirtumo tarp jų užkrėtimo lygio.

Ką tai reiškia sveikatai ir biosaugumui?

Užkrėsti išmanieji telefonai kelia didelę grėsmę biosaugumui, nes patogenai gali lengvai persiduoti.

Virusai ant įvairių paviršių gali išgyventi nuo kelių valandų iki kelių dienų ar net savaičių. Jeigu asmuo yra užsikrėtęs SARS-CoV-2, tikėtina, kad ir jo išmanusis telefonas gali būti užkrėstas. Virusas gali persiduoti nuo telefono kitiems asmenims tiesioginio ar netiesioginio kontakto metu.

Išmanieji telefonai ir kiti liečiamąjį ekraną turintys prietaisai, tokie, kaip oro uostuose esančios keleivių įsiregistravimo konsolės ar skrydžių metu keleivių pramogai naudojami išmanieji ekranai, esantys lėktuve, gali paaiškinti, kodėl taip greitai COVID-19 pasklido po pasaulį.

Kodėl telefonai yra taip dažnai užkrečiami?

Telefonai yra kone idealūs ligų pernešėjai. Mes reguliariai per juos kalbame, paskleisdami ant jų mikrobus per seilių lašelius. Taip pat dažnai juos turime su savimi valgydami, dėl ko ant jų pasklinda maistinės medžiagos, padedančios mikrobams tarpti. Daugybė žmonių naudoja juos tualete, taigi jie užteršiami ir aplinkoje pasklidusiomis fekalijų dalelėmis.

Ir nors telefonai gali tapti tikra mikrobų veisykla, mes juos nešiojamės kone visur: po namus, į darbą, eidami apsipirkti ar atostogaudami. Jie dažnai būna tokioje temperatūroje, kuri yra palanki patogenams išgyventi, nes nešiojami kišenėse ar rankinėse ir retai išjungiami.

Maža to – mes retai juos valome ir dezinfekuojame. Duomenys rodo, kad trys ketvirtadaliai žmonių greičiausiai niekada nėra valę savo telefono.

Ką tai reiškia?

Vyriausybinės organizacijos dažniausiai įspėja apie rankų higienos svarbą, tačiau mažai skiria dėmesio į dažną išmaniųjų prietaisų, turinčių liečiamuosius ekranus, naudojimą.

Savo telefonus žmonės kasdien liečia vidutiniškai po tris valandas per dieną, o labiau į išmaniuosius prietaisus įnikę vartojai – ir daugiau kaip 5 tūkst. kartų per dieną! Skirtingai nei rankų, telefonų niekas reguliariai nevalo.

Įvairius tyrimus apžvelgę mokslininkai pataria visuomenės sveikatos specialistams skleisti žinią ir skatinti dezinfekuoti savo išmaniuosius telefonus ir kitus prietaisus, turinčius liečiamuosius ekranus. Be šito esą visuotinė sveikatos kampanija, skaninanti dažniau plauti rankas, bus mažiau veiksminga.

„Rekomenduojame, kad mobilieji telefonai ir kiti prietaisai su liečiamaisiais ekranais būtų kasdien dezinfekuojami, naudojant 70 procentų izopropilo alkoholio purškiklius ar kitas dezinfekcijos priemones.

Šis dezinfekcijos procesas ypač turi būti vykdomas tokiose svarbiose paslaugų sferose, kaip maisto pramonės įmonės, mokyklos, barai, kavinės, slaugos namai, kruiziniai laivai, lėktuvai ir oro uostai, sveikatos saugos įstaigos.

Manome, kad tai reikėtų daryti nuolat, bet ypač per tokių rimtų ligų, kaip dabartinė COVID-19 pandemija, protrūkius“, – rašo tyrimų autoriai.

Parengta pagal „The Conversation“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.