Situaciją dėl valstybinių vaistinių stebintys vaistinių atstovai: lygiuosimės į Švediją ar Baltarusiją?

Nors Seimas šiandien turėjo priimti sprendimą dėl Farmacijos įstatymo pataisos, kuri įteisina valstybines vaistines, tačiau iš darbotvarkės šis balsavimas buvo išbrauktas.

Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>Stop kadras
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>Stop kadras
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>123rf.com nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>123rf.com nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>Lietuvos vaistinių asociacijos nuotr.
Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.  <br>Lietuvos vaistinių asociacijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 17, 2020, 6:01 PM, atnaujinta Sep 17, 2020, 6:01 PM

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys piktinosi, kad valstiečiai neva nesilaiko prieš rinkimus duotų pažadų. Valstiečių ir dabartinės valdančiosios daugumos balsais tai buvo padaryta, nors (...) tai buvo vienas iš pažadų rinkėjams, kad vaistinių monopolis būtų suardytas ir būtų įteisintos valstybinės vaistinės. Tai, kad jie supuolė prieš rinkimus kartu su tais, kurie vaistinių nenori, akivaizdžiai rodo, kad pažadai žmonėms buvo duodami tik norint privilioti juos prie balsavimo dėžių“, – sakė P.Urbšys.

Tuo metu konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma sakė, kad tai rodo, jog „sveikas protas grįžo.“

„Pasidžiaukime, kad žmonėms sveikas protas grįžo, kad ir po tam tikro pavėlavimo“, – sakė J.Razma.

Valstiečių frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis dar prieš Seimo posėdį sakė, dėl valstybinių vaistinių steigimo bus balsuojama kitą savaitę.

R.Karbauskio teigimu, konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai (Seimo opozicija – BNS) balsuotų prieš valstybinių vaistinių steigimą, nes jie „akivaizdžiai gina privataus farmacijos verslo interesus ir net nebando įsigilinti į tai, kad tokių vaistinių atsiradimas nelabai ką nors keičia“.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė yra sakiusi, kad iniciatyva steigti valstybines vaistines ne padidintų konkurenciją rinkoje, o ją iškreiptų, sukurdama skirtingas sąlygas verslui.

Nemano, kad įstatymo pataisa atneš pageidaujamų pasekmių

Tuo tarpu šalies vaistinių atstovai pastebi, kad sprendimai įmanomi tik du – pasukti valstybinių vaistinių atsisakančios Švedijos arba jas turinčios ir ekonomiką tebereguliuojančios kaimyninės Baltarusijos keliu.

„Jei ši Farmacijos įstatymo pataisa bus priimta, kitas svarbesnes sveikatos sistemos problemas dar keleriems metams nustumsime į šalį. Jau dabar taupoma pacientų sąskaita, todėl neramu dėl to, kas bus, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos bus skirtos subsidijuoti valstybines vaistines“, – atsiųstame pranešime spaudai teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė K.Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, valstybinių vaistinių steigimui ir galimam jų veiklos subsidijavimui būtų nepagrįstai eikvojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų surinktos viešosios lėšos.

„Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nėra pateikusi net preliminarių skaičiavimų, kiek lėšų pareikalaus ligoninių vaistinių, kurios vykdytų mažmeninės prekybos vaistais veiklą, steigimas, iš kokių šaltinių ketinama padengti nuostolius, kuriuos gali patirti naujosios vaistinės.

Valstybiniam vaistinių tinklui skirtos lėšos galėtų būti panaudotos įtraukiant į kompensuojamųjų vaistų sąrašą daugiau pacientams taip reikalingų vaistinių preparatų, mažinant priemokas už kompensuojamuosius vaistus, taip pat keliant gydytojų ir slaugytojų atlyginimus“, – vardina K.Nemaniūtė-Gagė.

Lygiuosimės į Švediją ar Baltarusiją?

Prieš dvejus metus Švedija pardavė valstybinių vaistinių tinklą. Ji buvo viena paskutiniųjų Europos šalių, taikiusių tokį aprūpinimo vaistais modelį.

„Mes labai dažnai sakome, kad lygiuojamės į skandinavų pavyzdį, ypač Švedijos, tai kodėl gi ir šįkart nelikti nuosekliems? Valstybinių vaistinių tinklą jie pardavė, o mes dabar ruošiamės jas steigti – kažkodėl nenorime pasimokyti iš svetimų klaidų ir elgiamės atvirkščiai.

Negi norime kopijuoti Baltarusiją, kurioje iki šiol veikia valstybinių vaistinių tinklas. Nereikėtų gręžtis į praeitį, kuomet gyvenome santvarkoje, kurioje be šiurkštaus valstybės įsikišimo neapsiėjo nė vienas sektorius“, – aiškina Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.

Valstybinių vaistinių tinklo kūrimas, anot jos, nesprendžia ir vaistinių trūkumo problemos, mat tokios nėra.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje 100-ui tūkst. gyventojų tenka maždaug 47 vaistinės – tai bene dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuva tikrai negali skųstis neišplėtotu vaistinių tinklu, todėl ir nesamos problemos spręsti nereikia.

Vaistinių turime pakankamai, ypač didžiuosiuose miestuose, o nuošaliose gyvenvietėse valstybinės vaistinės ir nebus steigiamos, nes ten tiesiog nėra ligoninių.

Jeigu žmonės ir neturi galimybės įsigyti tam tikrų vaistų – tai tikrai ne dėl vaistinių trūkumo, o dėl netobulo vaistų kompensavimo mechanizmo“, – argumentuoja asociacijos vadovė.

Bandymas įtikti rinkėjams pacientų sąskaita

Pasak K. Nemaniūtė-Gagės, vaistinių sektorius yra visiškai reguliuojamas valstybės, todėl teiginiai, kad tik įsteigus valstybines vaistines vaistai šalies gyventojams taps prieinamesni ir pigesni, nėra logiški.

„Vaistinės kompensuojamų vaistų kainų nenustato, tai daro ministerija, todėl vaistinės negali vaistinių preparatų pardavinėti nei centu brangiau.

Argumentas, kad valstybinėms vaistinėms vaistus tiekiantys gamintojai pradės labiau konkuruoti, yra iš esmės neteisingas, nes gamintojai konkuruoja dėl kompensuojamųjų vaistų kainos ne vaistinėje, o derėdamiesi su ministerija.

Tai tik įrodo, kad būtinybės kurti valstybinį vaistinių tinklą ir keisti įstatyminę bazę nėra, nes sistemai reikalingus pokyčius ministerija gali vykdyti ir dabar“, – teigia ji.

Anot Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės, valstybinių vaistinių tinklas sutrikdytų rinką bei iškreiptų konkurenciją, o didžiausias smūgis būtų suduotas mažosioms vaistinėms, įsikūrusioms regionuose, kur gyventojų ir atitinkamai pacientų skaičius yra gerokai mažesnis nei didžiuosiuose miestuose.

„Noras įkurti valstybines vaistines verčiau yra bandymas įtikti rinkėjams, juos gundant žemesnėmis kainomis ir neatskleidžiant, kas už to slypi“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.