Vilniaus universiteto profesorė Alina Pūrienė apgailestauja, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje nėra vyriausiojo specialisto, kuris būtų atsakingas už odontologiją ir kuris giliai suprastų šios srities problemas, nes tai – specifinė medicinos sritis.
„Nėra aišku, kas ministrą konsultuoja, panašu, kad dirba visažiniai, bet iš tikrųjų daug ko nežinantys žmonės“, – teigė profesorė A.Pūrienė.
Odontologai įpratę dirbti su kaukėmis, pirštinėmis, o karantino metu stengėsi dėvėti respiratorius, apsauginius akinius ar skydus, vilkėti kombinezonus ir specialią avalynę, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra norminių dokumentų, kaip specialistams elgtis augant COVID-19 infekcijos sergamumui.
Tuo metu pasaulyje odontologija yra vertinama kaip didelės rizikos sritis, todėl jai skiriamas kur kas didesnis dėmesys.
– Ar odontologus būtina testuoti dėl koronaviruso infekcijos?
– Pasaulyje bet kuri odontologijos klinika yra lyginama su infekcinių ligų skyriumi, specialistams yra didelė galimybė užsikrėsti, jei nėra taikomos tinkamos apsaugos priemonės. Išsižiojęs pacientas gali skleisti oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos užkratą.
Lietuvoje kilus pirmai pandemijos bangai, ministerijos raštai buvo sunkiai pritaikomi odontologijos sričiai.
Todėl Vilniaus universiteto medicinos fakulteto odontologijos instituto mokslininkai kartu su Žalgirio klinikos specialistais paruošė rekomendacijas, kokie turi būti taikomi apsaugos lygiai. Tai buvo padaryta remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimais ir kitų šalių patirtimi.
Vėliau buvo svarstoma, kas mūsų laukia pasibaigus karantinui, nes tuo metu Lietuvoje buvo teikiama tik būtinoji odontologinė pagalba, susijusi su veido ir žandikaulių patologija – tik ligoninėse, poliklinikose ir kai kuriose privačiose klinikose.
Dėl šios priežasties buvo paruoštas dar vienas dokumentas, kurį paviešino Odontologijos rūmai, o ministerija savo tinklalapyje paskelbė kaip rekomendaciją, bet neįteisino kaip norminio akto.
Visi esame suinteresuoti, kad koronavirusas neplistų, kad neužsikrėstume nuo pacientų ir neperduotume užkrato kitiems, bet liko daug neatsakytų klausimų.
– Kokie tai būtų klausimai?
– Nėra apibrėžta, kaip plintant užkratui turi būti taikomas apsaugos lygmuo odontologijos srityje dirbantiems medikams, pavyzdžiui, kada užtenka tik apsauginės kaukės, apsauginių akinių, o kada būtina dėvėti papildomas apsaugos priemones, vilkėti trijų sluoksnių kombinezoną, užsirišti prijuostes.
Manau, apsaugos lygmuo turi atitikti realią situaciją šalyje. Augant COVID-19 infekcijai, apsauga ir kitos infekcijos valdymo priemonės taip pat turėtų didėti odontologinės sveikatos priežiūros įstaigose.
Karšti taškai, apėmę kai kuriuos Lietuvos rajonus, turėtų būti įspėjimas ir odontologams. Bet kas šiandien gali pasakyti, koks apsaugos lygmuo turi būti taikomas privačiai dirbantiems odontologams Šiauliuose, Raseiniuose ar Vilniuje?
Tai turėtume iš anksto žinoti, o ne laukti pranešimų apie rekordiškai padidėjusį naujų užsikrėtimų skaičių – juk gydymo įstaigos turi turėti laiko, kad galėtų tinkamai pasiruošti.
Tai ypač svarbu mažose odontologinio gydymo įstaigose, kur nėra juridinio personalo, todėl sunku „sužiūrėti“ norminių dokumentų pasikeitimus.
Tuo metu ministerija laikosi kitokios taktikos – nepasiūlo algoritmų, kaip medikams saugotis, o dažnai tik kaltina gydymo įstaigų vadovus ir gydytojus, esą nesusitvarko, nevaldo pacientų srautų, nėra tinkamos infekcijos kontrolės.
– Ar būtų naudinga odontologus, kaip ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojus, testuoti dėl koronaviruso?
– Nauda būtų akivaizdi. Daug odontologų dirba privačiai, bet Lietuvoje nėra jokių nurodymų dėl jų testavimo. Jei gydytojas odontologas pradėjo karščiuoti, jis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali nutarti, ar reikia atlikti testą dėl COVID-19 infekcijos.
Nėra ministerijos nurodymų apie privalomą odontologų testavimą. Tokį testą atlikę žmonės gali pasakyti, kaip sudėtinga pasitikrinti mobiliajame punkte.
Tuo metu infekcinių ligų specialistai yra tikrinami, ar tarp jų nėra užsikrėtusiųjų. Tai dar vienas didelis priekaištas sveikatos apsaugos ministerijai.
– Kas turėtų mokėti už dantų gydytojų testavimą?
– Prievolę tikrintis ir kaip tai atlikti, turėtų reglamentuoti ministerijos paruošti teisiniai dokumentai. Jei privačiai dirbančių odontologų testavimas bus mokamas, manau, tai pajus pacientai, nes bus didinamos paslaugų kainos.
